Naujoje J. Hoffmanno knygoje „Naikinamasis Stalino karas“ – slapti ikikariniai Europos puolimo žemėlapiai

Tai kad visi, ir Hitleris, ir Stalinas, ir JAV norėjo pasaulį užkariaut, tik pirmieji du ėjo sunkiausiu būdu, užimant erdves, o JAV tai bandė daryti paveikdama tam tikrus asmenis ir traukdama virvutes. Tai suprantama, nes visas pasaulis gyvenantis JAV standartais - didziule fantazija. Ir Stalino buvo fantazija, bet bent jau keleta desimtmeciu issilaike.

Kai tik kur paliečiama karo tema- man iškyla klausymas į kuri nėra atsakymo: - Kaip butu buve jei visdėlto tuometinė TSRS butu grobusi Europa kitaip sakant Stalinas butu plėstęs revoliuciją į pasaulį , ojuk nedauk truko...

Lixteris>>> is kur toks pyktis Amerikos kryptimi? Anokia cia paslaptis, kad visais laikotarpiais, visos didziosios salys bande plesti teritorijas, valdyti kuo didesnes zmoniu mases ir t.t. Ir kiekvienas toks bandymas turi savu bruozu. Taciau kas padare didziausia zala tai labai sunku pasakyti.

Pasaulis ir taip žino, kad Josifas išžudė milijonus. Ši knyga, atrodytų, išleista tik rusams, garbinantiems Staliną ir nesutiksiantiems su genocidų, trėmimų ir priespaudos idėja. Tauta, garbinanti netikrus dievus, nesuvokia, kad liaupsinimas - pavergimo priežastis.

Stalinas lygiai tokio pat lygio galvažudys kaip ir Adolfas, tik taisyklės pagalba kuri skelbia: "Nugalėtojai kuria istoriją" Stalinas įstengė kuriam laikui įtikinti pasaulį, kad sudorojo patį bjauriausią ančiuką, nors iš tiesų pasinaudojo fašistų sumanymu, nutautinti ostbestą ir apgyvendinti tolimąjį sibirą. Dalis rusų po šiai dienai pateisina stalino represijas..

SSRS veikla palietė visus tuos, kurie man artimi, nes sąjunga buvo žmonėms. Ką palietė ten dabartinė vyriausybė, iš kur aš ir mano artimi žmonės? Nieko, tik viską išgriovė. Dėkoju jiems už tai. Jei ne Stalinas ir vėliau ėję rusai, net elektros būčiau savam kaime neturėjęs. O kodėl kiti vis dar sėdi Panevėžyje ar bet kur Lietuvoje, man keista. Gi mūsų valstybė - SSRS palikimas. Yra jums Norvegija, Ispanija, DB ir Airija. Puiku, kad kiti tai supranta ir išvyksta, bet kam grįžta?! Man nereikės, nes aš kitos pusės rėmėjas. O kad kiekvienas gali knygą pripaišyt, irgi man aišku. Tiek viena, tiek kita pusė yra turėjusi garsių rašytojų, kurie viską nušvietė taip, kaip reikėjo, tik ši dabartinė knyga Hoffmanno apie rytu blogybes.

Vien del taves uzsiregistravau cia,kad pakomentuociau,neistveriau,sajunga zmonems sakai gerbiamasis?turi omeny ta grupe partijos virsuneliu ar kaip?nenoriu issiplest,bet del tokiu minkstaprociu kaip tu,gerbiamasis,man nuosirdziai geda!Man tiesiog ziauriai idomi tavo nuomone apie kapitalistiniu valstybiu vystymasi pokario metu,tu isivaizduoji,kad Lietuva be gerosios motuses SSRS taip ir liktu agrarine valstybe ar kaip?

Manau šaltasis karas būtų virtęs "karštuoju", o sekantį karą būtų tekę kovoti, kaip rašo Albertas Einšteinas su lazdomis ir akmenimis

Šia tema rekomenduoju paskaityti Viktoro Suvorovo knygeles „Pergalės šešėlis, atsiimu savo žodžius" ir „Paskutinė respublika". Ten labai įdomių minčių yra apie tai kaip Stalinas ruošėsi užkariauti Europą". Nesu istorikas ir nežinau ar tai teisybė kas ten rašoma. Bet vis tik verta susipažinti. Jis ir daugiau yra ta tema rašęs, tik perskaičiau tas dvi.

Daugumos artimuosius palietė kolega, vienus nužudė, kitus suluošino iš trečių namus atėmė, ketvirtus beprasmius darbus vertė dirbt visą gyvenimą.

Sunku pasakyti, ka veike mano kraujo broliai 19 amziuje, taciau 20 amziuje zinau. SSRS dave jiems namus, pastate mokyklas, valgyklas, darzelius, nutiese kelius, atvede elektra. Mano senelio brolio pasakojimais (jam 95 metu), pries SSRS paprasti zmones neturejo nieko. Del to ir sakau sajunga zmonems. Dabar matau, kas liko sugriuvus sajungai: uzdarytos mokyklos, valgyklos, darzeliai, griuva keliai. Lietuva vienu ar kitu atveju butu didziuleje SSRS itakoje, tad kalbeti apie Lietuva kaip atskira nuo SSRS saltuoju karu yra daugiau nei kvaila. Visgi istorija rodo, kad per 20 metu galima kazka padaryti. Paziurekit i Estus. Buvusi SSRS dalis.

Va, būtent, davė, tiesė, teikė, augino dykaduonių melagių kartą, kuri ir dabar atsidūsėdama prisimena, kai apsimesdavo, kad dirba, kai viskas buvo visų, tai ir niekieno, kai nieko blogo visoje plačioje tėvynėje nevykdavo – juk jei vyktų, laikraščiai parašytų; pirma pasitaikiusia proga pasirengę už kišamą motinos Rusijos papą išsižadėti laisvės ir savarankiško mąstymo. Ir Stalinas griežtas, bet teisingas ūsuotas dėdė ir šimtai tūkstančių tremtinių – neišvengiami nuostoliai, juk turtingi buožės!

Nesinori teršti temos, bet komentatorių neišprusimas verčia tai daryti

Nu va, pats sau prieštarauji. Į juos žiūrėti tik dėl to ir verta, kad visą sovietinį palikimą ir gėrį mėtė lauk ir užmiršo, kuomet lietuviai iš nostalgijos klausėsi pasakų apie paprastą žmogų ir rinko brazauską...

Man Suvorovo knygose nepatinka, kad jis kaip užsikalbiuoja skaičiuoti tankus ir skaičiuoja iki pat galo, arba jo "valyme" kaip užsikabino ant kokių 2-3 karininkų kuriuos stalinas sušaudė, tai ir iki galo juos ten iš visų pusių narsto. Šiaip jo "akvariumas" labai patiko.

Sakau, skaiciau daugybe knygu. Vieni vienaip sako, kiti kitaip. Zmogus renkasi jam priimtinesne nuomone. As daznai lyginu ka Lietuva padare man kraste per 20+ metu, ka SSRS. Man skirtumai - akivaizdus. Jei tu tikras miestietis ne is kaimo ubagu, kuriu buvo nedaug 20a pradzioje tokiu, jokio tau skirtumo.

Linksmas tas liksteris. Bet jei vis dėl to čia ne trolini, o rimtai rašai. tai linkiu ir toiau eit su SSRS valžia (pragaran).

Ta "nieko nedavusi" Lietuva tau davė laisvę. Laisvę galvoti kaip tu nori, laisvę dirbti ką ir kur tu nori, laisvę prasigyventi ir laisvę nusigyventi. Davė tau atsakomybę už savo ir savo šalies sėkmę. Nepriklausomybė netgi davė tau žinoti ir gyvai pamatyti kas yra Formulė 1 (iš avataro sprendžiu, kad žinai kas tai), pamatyti ne tik Tarybų Sąjungą, bet ir visą pasaulį. Gavai galimybę skaityti kokias nori knygas, klausyti kokios tik nori muzikos ir žiūrėti kokius nori filmus. Turi galimybę valgyti ką nori, turi pasirinkimą. Gavai galimybę tapti banko prezidentu arba kiemsargiu. Netgi davė galimybę realiai rinkti valdžią. Taip, Lietuva per 20 metų nuveikė tikrai per mažai. Ir žinai kodėl? Todėl, kad dauguma laukia kas ką jiems duos. Kas už juos kažką sukurs, padarys ir padovanos. Ir tai yra tas "gerasis" tarybinis palikimas. Tas noras algą "gauti" o ne uždirbti, manymas, kad "valdžia kažko neduoda", o ne noras pačiam tą padaryti. Ieškome kaltų ir patys tingim pajudinti savo šiknas. Tingime mąstyti ir suvokti kas yra investavimas į ateitį aukojant šiek tiek dabarties. Norime visko, čia ir dabar. Štai todėl mes judame lėtai. Todėl mes renkame daug žadančius populistus, o ne niūrius realistus. Ir todėl mes esame ten kur esame. Nori sovietinio rojaus? Jo nebus, nes jis nebuvo tikras. Tai buvo imitacija planinės ekonomikos, spektaklis demokratijos ir atvirai reiškiamo laisvės apribojimo. Keistum galimybę keliauti po pasaulį, naudotis kompiuteriu ir laisvai kurti, kalbėti ir mąstyti į pigesnį šildymą? Aš ne. Kaip ir daugelis savigarbą turinčių žmonių. Ir ko tikrai nepadarė Lietuva, o padarė tarybų sąjunga - neišgabeno šimtų vagonų pačių protingiausių ir gabiausių mūsų tautiečių mirimui į Sibirą. Čia tarybų valdžia tikrai buvo nepralenkiama ir sunku į juos lygiuotis.

Ši knyga pasirodė 1995 metais, tada tai buvo kažkas naujo, dabar jau iš esmės visi šie faktai žinomi. Gaila kad taip vėlai buvo išversta į Lietuvių kalbą.