Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
tvset 2013-03-03 11:18
Idomūs ir labai aiškiai bei suprantamai parašyti straipsniai! Tikras malonumas tokius tekstus skaityti : )
Laiqualasse 2013-03-03 15:28
Ačiū Malonu žinoti, kad sugebu parašyti suprantamai.
Belzebubas 2013-03-03 16:39
Man irgi labai patinka tavo straipsniai. Lengvai suprantami ir nereikalauja daug specifiniu ziniu. Nekantriai laukiu kitu straipsniu.Paprastai nerasau komentaru, bet si karta nesusilaikiau, sekmes:)
demukazz 2013-03-03 17:13
Skaniai sukramčiau
Dixis 2013-03-04 09:31
Na va, matai, pats parasei, kad BB turi trukumu.
Butu paprasciau is vis Big bango atsisakyti ir is naujo konstruoti teorija, db bandoma trukumus uzteplioti visokiais ismastymais, kad teorija nesugriutu. Juokinga.
Aidas 2013-03-04 09:38
O yey, Dixis atsirado. Jau galvojau, kad numiro. Marš į senas temas, ten ne viską pabaigęs esi. Siurprizą tai žadėjai, o nėra.
Dezertyras 2013-03-04 11:49
paklausiu truputį gal ir bukai, ale įdomu.
jei visata plečiasi visomis kryptimis vienodai, kodėl ji yra plokščia? jei ji prasidejo is singuliaraus tasko, kuris pradėjo plėstis visomis kryptimis tai arba tas taskas buvo plokščias ir visata taip toliau ir pleciasi pliokščiai, arba tada plėtimasis ne visomis kryptimis vienodas
Laiqualasse 2013-03-04 11:52
Nu va, du straipsnius parašiau, aiškindamas, kodėl teorijos papildymas ir modifikavimas yra sėkmingas procesas ir kodėl nėra rimtų priežasčių atsisakyti Didžiojo sprogimo, bet matosi, kad nesupratai. Ką gi, tavo teisė rinktis, kaip galvoti.
Laiqualasse 2013-03-04 11:57
Sąvoka "plokščia" šiuo atveju reiškia tai, kad Visatos erdvėje galioja euklidinė geometrija. Visatos plėtimosi viena iš pasėkmių - bet koks nukryptimas nuo globalaus "plokštumo" nuolat didėja. Taigi tam, kad Visata ir dabar tebebūtų plokščia, pačioje pradžioje jos geometrija turėjo būti dar žymiai artimesnė plokštumui. Bet nėra žinoma jokios pirminės priežasties, kodėl Visata turėjo atsirasti turėdama būtent plokščia geometriją. O štai infliacijos pasėkmė - geometrijos "išplokštinimas", t.y. bet kokios geometrijos staigus priartinimas prie plokščios.
Nežinau, ar suprantamai paaiškinau ir ar atsakiau į tavo klausimą. Jei ne - rašyk, pabandysiu paaiškinti kitaip
Dixis 2013-03-04 18:17
Viskas labai gerai, saunu, kad tokius straipsniu rasai, tikrai labai idomus ir praplecia akirati. Viskas, ka cia parasei yra suprantama. Bet mano klausimas buvo toks: Jeigu tiek dalyku neatitinka sios teorijos, tai kodel neinama tuo keliu, kad teorija bloga? Visi fizikiniai neatitikimai filosofiskai pritempti prie teorijops, nes taip patogiau.
Pati teorija yra filosofine ir net nebaigta ir tai tik teorija!!
O kas man nepatinka, kad visur afisuojama, kaip aksioma ir taip uzkertamas kelias mastyti (mastantyts, aisku ir taip masto, bet tie, kurie tik perskaito info priima viska kaip uz gryna). Na pvz, sitie neatitikimai labai gerai iliustruoja ka noriu pasakyti. Nors ju daug, bet eisim iki galo, kol juos paslepsim, ir BB nekoreguosim.
Taip, zinau, kad yra zymiai daugiau ta teorija patvirtinanciu irodymu ir ivairiu atitikimu, bet tegu univeruose ir mokina, kad tai tik viena is teoriju, bet visur kalama, kad reikia eiti situo keliu ir nesizvalgyti, visus neatitikimus salinti ir t.t.
O koks fiasko butu, jei paaisketu, kad einame visai ne tuo keliu.
Siaip mano akimis, tai, turbut, raudonasis poslinkis padare viena is didziausiu itaku, tvirtinant BB, bet jeigu pajegos butu sutelktos, taip, kaip naikinant neatitikimus, tai galima butu paaiskinti ir visus atitikimus ne BB naudai. Ar netiesa?
Dixis 2013-03-04 18:38
Siaip tai dar vienas toks klausimas.
jeigu zinom kokiu greiciu vienas nuo kito tolsta kunai visatoje, gravitacijos konstanta irgi zinom, tai gal galima paskaiciuoti kokia buvo BB sprogimo jega? As kazkaip nesu girdejas apie tokius paskaiciavimus.
A, va dar vieanas.
Siaip siuo metu yra priimtos 2 visatos: regimoji ir absoliuti (nzn ar "absoliuti tinkamas issireiskimas).
Regimoji visata pleciasi su kiekvienu fotonu, kurie mus mus pasiekia vis is tolimesniu kampeliu ir taip BB sprogimo metai nusikelineja toliau, tai kodel tvirtinama, kad mum 13,7milijardo metu?
Niemand 2013-03-04 19:25
Netiesa, raudonojo poslinkio paneigti niekam nepavyko, kaip ir visatos plėtimosi. Dar Einšteinas bandė.
Laiqualasse 2013-03-04 19:49
Taip, regimoji Visata didėja. Bet didžiojo sprogimo koordinatė laike nekinta. Tiesiog kai regimoji Visata bus didesnė, tai ir nuo did.sprog. bus praėję daugiau laiko.
Dixis 2013-03-04 19:54
Kad nepavyko, tai neirodo, kad tai tiesa.
Dixis 2013-03-04 21:07
Apie regimaja visata man reiktu tikrai daugiau info, nes buvo idomus eksperimentas su hablo teleskopu, kai jis buvo savaite nukreiptas is visiska tamsa ir nufotkino galybe galaktiku, ko visai nesitikejo kosmologai. Tai kazi kaip cia su ta regimaja yra istikruju
Niemand 2013-03-04 21:16
Tai, kad niekas nematė kylančių obuolių, irgi neįrodo, kad taip nebūna
Dixis 2013-03-04 22:08
laiqualasse puslapyje ne taip teorija yra apibreziama, bet cia smulkmenos i kurias net neverta kreipt demesio. Tikrai ne tam cia laika svaistau Visi galim pasiskaityti kas yra teorija ar faktas...
Tikrai nesigincysiu su tavim apie kylancius ar ne obuolius. Sutinku iskart, kad tai neirodyta. Taip, kad tu tik patvirtini mano teigini. Kas neirodyta, tai dar nereiskia ,kad tai netiesa.
AdutisTM 2013-03-05 00:38
Dixis, pasakyk bent vieną mokslo teoriją/dėsnį, kuri pagal tavo logiką būtų teisinga?
P.S. Neįrodyta ir kad neesi trolis...
Laiqualasse 2013-03-05 00:40
Šiaip gamtos moksluose "faktai" gali būti nebent labai konkretūs neapdoroti stebėjimų duomenys. Jei žvelgsime šiek tiek filosofiškai, "faktai" tėra tik fotonų skaičiai detektoriuose. Kai kuriais atvejais galime "faktais" laikyti ir tokius dalykus, kaip kitų planetų ar žvaigždžių egzistavimą ir netgi judėjimą. Bet čia jau prasideda įvairios prielaidos, kurias reikia padaryti, kad "faktai" būtų tikrai teisingi (bet tik tiek, kiek teisingos pačios prielaidos). Jokie aiškinimai, stebėjimais. Didelio masto Visatos struktūra yra vienas iš rezultatų, kurį galima lyginti, ir gauname puikų atitikimą. Pavienių galaktikų evoliucijos lyginti negalime, nes tokiu masteliu neadekvati yra prielaida apie regimosios materijos tapatumą tamsiajai. Įvertinę šį efektą ir taip praplėtę teoriją, gauname naujus rezultatus, kurie stebėjimus vėlgi atitinka, atrodo, visai neblogai. Analogiški praplėtimai reikalingi diskutuojant apie tams.mat. ir tams.en. prigimtį bei kitas pristatytas problemas.
Kalbant truputį plačiau, pasakysiu taip: kiekviena teorija turi savo validumo domeną (šioje vietoje kalbininkai išsirovė plaukus ir nuėjo rūkyti... "veikimo sritį" kažkaip neskamba, nors barbarizmai taip pat nelabai gražūs) ir nereikia tos teorijos taikyti už domeno ribų. Teoriją galima išplėtoti, kad jos domenas padidėtų (žemynų dreifas -> tektoninės plokštės); kartais ją reikia pakeisti radikaliai (Niutono gravitacija -> bendroji reliatyvumo teorija), bet tikrai ne visada. Kol kas atrodo, kad did.sprog. radikaliai keisti nereikės. Bet gali būti, kad ir prireiks.
A, o mokslininkai milijonieriai nėra ne dėl to, kad ko nors bijotų, o dėl to, kad niekas jiems milijonų nežarsto nepriklausomai nuo pasiekimų (na išskyrus Nobelio premijas ir panašius apdovanojimus). Be to, yra toks dalykas kaip nuolatinės pareigybės (t.y. permanent position) - ją gavęs mokslininkas dažnai gali sau leisti užsiiminėti kone bet kokiais tyrimais, nerizikuodamas karjera ar bent jau atlyginimu. Nes jei nepradės daryti visiškų nesąmonių (pavyzdžiui propaguoti kreacionizmo biologijos fakultete), tai jo niekas neatleis. Did.sprog. kvestionavimas toli gražu nėra visiška nesąmonė.
Myslius 2013-03-05 04:26
Straipsnio nepamirsau, tema LABAI idomi, tikrai yra apie ka padiskutuot. Reiks pasidomet, isigilint ir atsakyt. Atsiprasau kad uzsivelavau, bet skubet irgi nesinori. Kai galesiu pasistengsiu parasyt ka manau apie kiekviena is isvardintu problemu labai trumpai, na dar gal pora ideju isdestysiu. O siaip tai +1 Laiqualasse.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Didžiojo sprogimo didžiosios problemos. II dalis