Didžiojo sprogimo didžiosios problemos. II dalis

Skystis patalpintas į tam tikrą kūną, po 7 metų ir 9 mėnesių pradeda eiti į mokyklą Jei Visata keičiasi, kyla klausimas, ar, laikui bėgant, nesikeičia ir gamtos dėsniai joje.

Pasiskaityk jei tau įdomu apie daktarą astrofiziką D.Hodlandą ir D. Ralstoną. > >

Aš tau dar į kai kuriuos komentarus savo bloge esu skolingas atsakymų, tai gali neskubėti

Yra hipotezių, kad laikui bėgant kinta kai kurių "konstantų" vertės (kabutėse rašau todėl, kad jei kinta, tai ne konstanta; čia jums ne 42 ). Buvo tikrinama smulkiosios struktūros konstantos ir elektrono bei protono masių santykio vertės, rezultatai nėra visiškai aiškūs, bet pokyčių kaip ir nerodo.

As nemanau, kad verta diskutuoti, kas tie faktai, teorijos ir hipotezes ir kur jie susipina ir tampa vienas kitu. Manau, kad visi cia intuityviai suprantu ju reiksmes ir daugiau ar maziau bet panasiai, tai gal ir nebesigilam As kaip ir minejau, kad per daugeli mediju transliuojama, kad BB vos ne aksioma, bandomas sudaryti toks ispudis ir tas nera labai gerai, tai tiek. O kad tu, Laiqualasse, parasysi, kad BB yra siuo metu geriausia ka turime, tai as zinojau, bet tai turbut daugiausia isimciu ir neatitikimu turinti teorija pasaulyje, kuria pripazysta akiniuociu folkloras. Kiti tiesiog tiki, nesusimastydami... 1) Ji nera isbaigta. Sustumi viska i viena taska ir toliau teorija skyla i ivairias hipotezes, gal tas taskas tai cia kazkokiu multivisatu susidurimo taskas, gal tiesiog gravitacia viska surenka per daugeli metu ir vel paleidzia viska is naujo ir t.t ir pan. 2) BB turi daug trukumu, nepaisant tu, kuriuos isvardinai, didziausia - tamsioji materija-energija, kuri turetu uzimti pagrindine visatos dali, nes taip reikia, jei nori graziai surikiuoti BB, bet ji neatrasta ir t.t. ir pan. Ir visokie straipsniai, kad pagal skaiciavimus taip neturetu buti, islenda vos ne kiekviena savaite, tai ziurek kazkokia zvaigzde susiformavo, kai dar negalejo susiformuoti, nes nebuvo jai is ko tuo visatos laikotarpiu formuotis, tai koks spiecius susispietes islipant is BB remu ir t.t. Tai is esmes ka mes turim? Realiai tik tiek, kad dabar pleciames, o kazkada buvo mazesneje erdveje, is to aisku seka logika, kad labai anksti kazkas turejo driogstelt, parako kvapas (fonine spinduliuote) dar tvyro aplink, tai tikimybe lyg ir yra, bet jis galetu buti ir parako gamykloje, niekam dar nesprogus.

Na taip, klausimu daug. Tai si kart nieko neklausiu, siaip pasnekesiu. Kadangi su standartiniu modeliu esi pazistamas, tai supazindinsiu dar su alternatyva (pavadinkim lengvasvoriu), kuris turi viena teigini, kad visata pleciasi greiciu c, na tai priemus toki teigini, gaunam tokia matematika: t_emitted = age/(z+1) d_emitted = t_emitted*ln(z+1) luminosity_distance = d_emitted*(z+1)^2 distance_modulus = 5*ln(luminosity_distance/MPC) + 25 distance_modulus yra bendras apibrezimas nepriklausantis nuo modelio, nes tai tiesiog vienu matu vertimas kitais. Sunkesvoris FLRW sako jog pletimasi lemia 3 parametrai (reiksmes kurios gali kisti), omega_m, omega_lambda ir kosmologine konstanta. Pagal lengvasvori kintamu reiksmiu nera, o pletimasi apibrezia c. Kas yra konstanta ir nekinta. - sunkiasvoris teigia jog turi egzistuoti tamsioji materija ir tamsioji energija. Taciau ju niekaip neaptikta. Lengvasvoriui tokie reikalavimai nereikalingi. Tikriausiai idomu kaip atrodo pletimosi grafikas pagal lengvasvori, palyginimui naudojau http://www.stsci.edu/~ariess/documents/ ... gy_web.pdf ir gaunam http://i48.tinypic.com/2wml5yx.png Kairiajam ringo kampe lengvasvoris, desiniajam - sunkiasvoris.

Tai va, kodel tokia teorija negalima?

: jame yra linija, žyminti q=0 (accelerating/decelerating). WMAP, galaktikų spiečiai ir supernovos kartu sako, kad q < 0 (t.y. Visatos plėtimasis greitėja); supernovos tą sako ir pačios vienos, WMAP - irgi beveik tikrai taip. Vėlgi, šitas grafikas nėra kažkokio konkretaus kosmologinio modelio rezultatas; priešingai, mes iš jo apskaičiuojame kosmologinius parametrus.

Dejavu, taip sneki kad atrodo jog greitejantis pletimasis yra faktas. Na as pasilaikysiu skepticizma ir teigsiu kad ne. Kadangi visata nera statiska, viskas juda, nera visiskai plokscia ir nera visiskai tuscia tai mazi netolygumai gali gimti del sumos visu mums jau zinomu efektu: lesiavimu, gravitaciniu suletejimu, dulkiu ir scattering, lokalaus judejimo, metaliskumo evoliucijos. Taip pat ir dar nezinomu: dark flow, dark fluid, gravitacijos modifikacijos. Na gerai... sakykim kad greiteja, iskarto susiduri su problemomis kur minejau anksciau. Isprendi viena problema interpretuodamas kaip greitejimas, ir is karto randi 3 naujas. Pagal greitejanti pletimasi ties init dideliais atstumais z>5 neatitinka stebejimu. Mano isvada - negreiteja.

Tavo teisė galvoti, kaip nori. O dėl plėtimosi greitėjimo faktiškumo: kosmologiniai parametrai (Omega_Lambda, Omega_m, erdvės kreivumas ir dar kai kurie) nepriklauso nuo Didžiojo sprogimo. Priešingai - Didžiojo sprogimo egzistavimas yra šių parametrų, Fridmano lygčių, stebėjimų ir bendrosios reliatyvumo teorijos išdava. Mat kosmologinis modelis, iš kurio randame ir lėtėjimo parametrą, šviesio atstumą bei raudonojo poslinkio ir atstumo sąryšį, remiasi tik FRLW metrika, kuri pati yra vienas iš Einšteino lauko lygčių sprendinių. Taigi jei neigi matematinės kosmologinio modelio formos ir stebėjimų duomenų, kuriais nustatomi to modelio parametrai, teisingumą, tai kartu neigi ir FRLW metrikos tinkamumą aprašyti Visatai dideliais masteliais. Tada yra du variantai - arba neteisingos Einšteino lauko lygtys ir bendroji reliatyvumo teorija, arba neteisingas kosmologinis principas. Abu variantai yra iš principo įmanomi ir tyrinėjami.

Na FLRW metrika gana lanksti, tai yra is dalies gerai, nes leidzia aprasyt ivairias formas, leidzia kosmologams reiksmes skaiciuoti ir lyginti, bet is dalies blogai nes daroma papildomu prielaidu. Na man labiausiai nepatinka kosmologine konstanta, manau cia viena papildoma prielaida per daug. Na taip, nagrineja ir reliatyvumo teisinguma (tiksliau jo ribas), problemos su gravitacija atsiranda jau galaktiku masteliuose (rotaciju kreives), ir ivedama papildomi nepatvirtinti demenys. Siaip is paskutiniu teoriju tai "dark flow" gana idomus sprendimas, na tik kad tai irgi nieko nepaaiskina apart to kad vienas nezinomasis pakeiciamas kitu. Visu pirma kokia ideja sauna i galva tai dulkes, tarpgalaktinis mediumas ir jo poveikis. Jei zinai ka nors apie tai, kokios ribos ar efekto dydziai parasyk. Kazkada seniai skaiciau kad 10 kartu per mazai H2, kad paaiskintu DE. O tai atrodo ne tiek ir daug. Ir siaip bendrai, vien pamatuoti sviesio ir is to spresti apie omegas ir kosmologine konstanta neuztenka. Teoriskai ismatuotu sviesiu ir z grafike, visi stebejimai turetu buti tiksliai ant kreives , taciau taip nera. Nes gi jei niekas kitas neveikia ir neturi efektu tai z ir d turi buti lygus kaip nukirsta. Cia is karto kyla klausimas - o kokiu butent efektu neivertino, ka pervertino ir pan. Ziurint i paklaidas is karto reikia zinot ka vertina, nes kitaip paklaidos nieko nepasako. Ech, sudetingai cia viskas, jau vien ko verta standartiniu zvakiu tyrimai, filtrai, algoritmai ir t.t. Isigilint i visa tai ir gyvenimo neuztektu. Noretusi paprastumo, kaip toks Kaku pasakes yra, colio ilgio formules. Na siaip ar taip velniskai idomu, viena dideli misle.

Tie, kurie užsiiminėja konkrečiai šitais dalykais, įsigilina. Bet vėlgi tavo tiesa, kad suprasti visų šitų dalykų nelabai pavyks vienam žmogui. O colio ilgio formulė gali būti labai ilga, jei parašyta atominių dydžių simboliais

Ne DM, o DE butent, kad tarpgalaktine medziaga sugeria/atspindi dali fotonu, sugerus dali sviesio, jis sumazeja, todel atstumas interpretuojamas didesnis, ko pasekoje DE gali ir nebuti. Na as pats pasidomesiu situo reikalu, bet jei turi ka pridurt tai rezk. I kitus komentarus pasistengsiu atsakysiu rytoj. http://i1-news.softpedia-static.com/ima ... erse-2.jpg Gana tiksliai ir paprastai cia apraso ka turiu omeny. Isties idomiai raso, reiks pasigilint. http://arxiv.org/pdf/astro-ph/0603833v3.pdf

Man taip pasirode kad surasytos tik smulkmenos, kurios nukreipia demesi nuo pagrindinio dalyko, del ko sita teorija gali buti neteisinga, arba bent jau suprantama visai ne taip kaip dabar. Pgrindinis klausimas yra kas buvo pries tai? Is ko atsirado tas singuliarinis taskas? Kodel jis staiga sugalvojo sprogti? Ir pagaliau kuom visa tai baigsis? Pagal dabartine teorija pabaiga turetu buti visisku materijos virtimu energija, nes kol kas manoma kad tai yra negryztamas procesas. Bet stebint kitus reiskinius, gamtoje gryztami procesai visada buna

Taigi, siuo atveju sita teorija turi labai panasiu trukumu kaip ir Kurejo teorija, kuri irgi teigia kad pradzioje buvo tik Dievas, jis tiesiog buvo, buvo, buvo, kol viena karta eme ir sugalvojo sukurti pasauli

Didžiojo sprogimo teorija, kaip ir bet kuri kita, turi savo "veikimo ribas". Ja nesiekiama paaiškinti, iš kur atsirado tas singuliarusis taškas, kuris paskui ėmė plėstis. Teorijos veikimas prasideda 10^-43 sekundės (vienas Planko laikas) po Did.Sprog. ir nuo to momento iki dabar viską aiškina visai neblogai. Tai nereiškia, kad niekas nekelia hipotezių ir nekuria modelių, aiškinančių, kas buvo "prieš tai" (nors toks požiūris gali būti netinkamas, nes laikas, kaip jį suprantame, greičiausiai irgi atsirado tik Didžiojo sprogimo metu). Bet jos nėra Did.Sprog. teorijos dalis.