Lietuvos paukščius suvalgo afrikiečiai? (4)
Ornitologų teigimu, pajūryje kasmet pavojingai mažėja kregždžių populiacija. Tačiau ten gali greit nebelikti ne tik jų. Ventės rago ornitologijos centro direktorius Vytautas Jusys atkreipia dėmesį, kad pajūrio regione kasmet mažiau pastebima ir kitų tradicinių paukščių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak V.Jusio, gana stipriai šiuo metu yra sumažėjusi kregždžių populiacija. To priežastis, ornitologo nuomone, gali būti tam tikrų šalių gyventojų mitybos įpročiai.
„Kiek žinau kai kurios Afrikos gentys šiuos paukščius valgo. Teko girdėti, kad vienas Afrikos kaimas per žiemą gali suvalgyti iki šimto tūkstančių kregždžių. Todėl daug šių paukščių paprasčiausiai nebegrįžta iš savo žiemaviečių“, - kalbėjo V. Jusys.
Ornitologas teigė, jog mažėjimas pastebimas tik šelmeninių kregždžių populiacijoje. Nuo įprastų kregždžių jos skiriasi tuo, kad savo lizdus jos suka pastato viduje, o ne išorėje. Todėl viena populiacijos mažėjimo priežasčių, pasak ornitologijos centro direktoriaus, gali būti ir vietų perėjimui sumažėjimas.
Kaip teigė V. Jusys, kasmet pajūryje vis mažiau pastebima ir žvirblių. Per pastaruosius dvidešimt metu šių paukščių populiacija Lietuvoje sumažėjo net 90 procentų. Tačiau, pasak V. Jusio, išnykimas, dėl ir taip didelės šių paukščių populiacijos pasaulyje, žvirblių rūšiai artimiausiu metu tikrai negresia.
Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimu Lietuvoje uždrausta kurapkų medžioklė. Tokio sprendimo priežastis – vis mažėjanti šios rūšies paukščių populiacija Lietuvoje. Remiantis Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų šių paukščių kiekis mūsų šalyje sumažėjo 82 procentais. O pagrindine populiacijos nykimo priežastimi įvardijama intensyvėjanti žemės ūkio veiklos modernizacija.
Anot V. Jusio, situacija kasmet prastėja ir pajūrio zonoje. Mat anksčiau tam tikrose pajūrio vietose gausius kurapkų būrius buvo galima pastebėti gana dažnai. Tačiau šiuo metu, ornitologo spėjimu, visame regione kurapkų gali būti likę mažiau nei 100.
„Paskutinį kartą kurapką šiame regione buvau pastebėjęs 2011 metų gegužės mėnesį. O šiemet ir pernai apskritai šių paukščių būrių man išvysti neteko“, - teigė V. Jusys.
„Kiek žinau kai kurios Afrikos gentys šiuos paukščius valgo. Teko girdėti, kad vienas Afrikos kaimas per žiemą gali suvalgyti iki šimto tūkstančių kregždžių. Todėl daug šių paukščių paprasčiausiai nebegrįžta iš savo žiemaviečių“, - kalbėjo V. Jusys.
Ornitologas teigė, jog mažėjimas pastebimas tik šelmeninių kregždžių populiacijoje. Nuo įprastų kregždžių jos skiriasi tuo, kad savo lizdus jos suka pastato viduje, o ne išorėje. Todėl viena populiacijos mažėjimo priežasčių, pasak ornitologijos centro direktoriaus, gali būti ir vietų perėjimui sumažėjimas.
Kaip teigė V. Jusys, kasmet pajūryje vis mažiau pastebima ir žvirblių. Per pastaruosius dvidešimt metu šių paukščių populiacija Lietuvoje sumažėjo net 90 procentų. Tačiau, pasak V. Jusio, išnykimas, dėl ir taip didelės šių paukščių populiacijos pasaulyje, žvirblių rūšiai artimiausiu metu tikrai negresia.
Aplinkos apsaugos ministerijos sprendimu Lietuvoje uždrausta kurapkų medžioklė. Tokio sprendimo priežastis – vis mažėjanti šios rūšies paukščių populiacija Lietuvoje. Remiantis Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų šių paukščių kiekis mūsų šalyje sumažėjo 82 procentais. O pagrindine populiacijos nykimo priežastimi įvardijama intensyvėjanti žemės ūkio veiklos modernizacija.
Anot V. Jusio, situacija kasmet prastėja ir pajūrio zonoje. Mat anksčiau tam tikrose pajūrio vietose gausius kurapkų būrius buvo galima pastebėti gana dažnai. Tačiau šiuo metu, ornitologo spėjimu, visame regione kurapkų gali būti likę mažiau nei 100.
„Paskutinį kartą kurapką šiame regione buvau pastebėjęs 2011 metų gegužės mėnesį. O šiemet ir pernai apskritai šių paukščių būrių man išvysti neteko“, - teigė V. Jusys.
(4)
(0)
(0)