Lietuva – ne Afrika, kur laisvėje laksto liūtai, o upėse grobio tyko krokodilai. Vis dėlto Lietuvos gyvūnija nėra skurdi ir tam tikrų pavojų ji taip pat kelia. Siūlome susipažinti su tais gyvūnais, kurie žmogui elgiantis neatsargiai gali būti neprognozuojami.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Lietuvoje, anot Lietuvos zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, gyvūnai žmogų užpulti gali nagais, ragais, dantimis, o tokių, kurie leistų nuodus žinduolių tarpe nėra. „Plėšrūnų stiprybė yra aštrūs dantys, jėga, jie gali žmogų pargriauti ir paskui draskyti“, - sako pašnekovė ir siūlo leistis į trumpą pažintinę ekskursiją, kokie pavojai gali tykoti mūsų šalies miškuose.
Šernai
Nors šernai Lietuvos miškuose gana paplitę ir įprastai didelės grėsmės nekelia, didesnė rizika kyla tuomet, kai šernė atsiveda vaikų.
„Lietuvoje yra buvę labai daug atvejų, kai eiguliai ar medžiotojai nukenčia, jeigu būna vieni be ginklų, ypač taip nutinka „medžiotojams“ su fotoaparatais. Šernė labai gina vaikus, žmogus, kuris atsidūrė ne vietoje, gali stipriai nukentėti“, - įspėjo žinduolių specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu miškuose šernės kaip tik veda savo vaikus, todėl miško lankytojams derėtų būti atidesniais.
Į mišką eiti galima, tačiau pastebėjus išknistas šernų buveines, ypač, kai nutirps sniegas, galima iš karto suprasti, kad netolimais kažkur yra ir šernų. Tokias vietas geriau apeiti aplinkui – maža kas.
„Tokių vietų reikėtų vengti. Šernų banda gali ir šiaip pulti, bet daugiausiai, kiek žinau iš praktikos, žmonės nukenčia, kai šernės turi vaikus“, - sakė A. Grebliauskienė.
Reikėtų vengti šernus ir šerti. Taip kartais elgiasi Nidos poilsiautojai, važiuodami mišku ir užfiksavę šernų bandą. Kaip pataria pašnekovė, į šernus reikėtų žiūrėti kaip į neprognozuojamą padarą, kuriam net siūlomas batono gabalėlis gali pasirodyti visai ne draugiškas gestas.
Taurieji elniai
Šie gyvūnai ypač pavojingi rujos metu - pavasarį ir rudenį.
„Yra buvę, kad rujos metu nukentėjo žmonės“, - prisiminė Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja. Ji teigia pati mačiusi vieną tokį atvejį, kai zoologijos sode buvęs šiaurinis elnias, piktas patinas žmogų trenkė į žemę, prieš tai su ragais pakėlęs jį į viršų.
Taurusis elnias turi daug jėgos, todėl žmogų gali sužaloti ne tik su kanopomis, bet ir ragais. Vis dėlto, kaip patikslina A. Grebliauskienė, miške taurieji elniai be priežasties žmogaus nepuls, taip gali nutikti tik tuomet, jei žmogus įsiverš į elnių buveinę. Elnio ataką gali išprovokuoti neatsargus žmogaus elgesys, išgąstis, jauniklių gynyba.
Lūšys
Lietuviškuose miškuose gyvena ir lūšių. Tiesa, jų populiacija šiuo metu siekia tik iki 100 atstovų. Nors miške sutikt lūšį retas reiškinys, taip nutikus, verta atsiminti, kad ji gali taip pat žmogų sužeisti. Lūšys puldamos žmogų daugiausiai šoka į kaklo sritį, nes yra taip pripratusios savo auką doroti.
„Nuėjęs žmogus į mišką lūšies nematys, nes lūšis yra labai protingas plėšrūnas, viską įsidėmi, turi labai gerą uoslę. Jeigu lūšis mato, kad žmogus kažkur netoli grybauja, sėdės tyliai kur nors medyje. Net tie žmonės, kurie dirba miškuose – urėdai, eiguliai, miško darbuotojai ir tai labai retai mato šiuos plėšrūnus“, - pasakojo žinduolių specialistė.
Vis dėlto, kaip sakoma – atsarga gėdos nedaro. Jeigu žmogui nutiktų toks dalykas, kaip susidurti akis į akį su lūšimi, ji gali užpulti. Tiesa, tokių atvejų Lietuvoje iki šiol nėra pasitaikę.
Vilkai
Žmogui miške aptikus vilką, tikėtina, kad jis pirmiausiai nuo žmogaus bėgs, tačiau būna tokių, kurie puola pirmi. A. Grebliauskienė sako, kad Lietuvoje daugiausiai žmones sužeidžia tokie vilkai, kurie yra maišyti su laukiniais šunimis.
„Miškuose yra daug negrynaveislių vilkų, tačiau gali užpulti ir tikras vilkas. Jeigu žmogus praeis pro vilkės olą, ji, gindama vilkiukus, tikrai puls“, - sakė pašnekovė.
Kodėl gamtoje gyvūnai kartais net agresyviai gina savo jauniklius moteris aiškino paprastai: jeigu gyvūnas nesaugos savo prieauglio, jis neišsilaikys, jį nukonkuruos kita rūšis.
„Plėšrūnas yra plėšrūnas. Vilkas turi instinktą medžioti, žmogaus nemedžioja, bet gali užpulti ir ne rujos metu, nes jis plėšrūnas“, - pasakojo A. Grebliauskienė.
Rudosios lapės
Jos žmogui gali įkasti sirgdamos pasiutlige, tačiau iš principo lapei žmogaus puolimas nebūdingas. Lapė yra baili, saugosi žmogaus - iš toli juos mato ir užuodžia.
„Retas atvejis, kad ji pultų žmogų“, - patikslino pašnekovė. Panaši situacija yra su kiaunėmis – jų žmogus nedomina, jos labiau domisi paukščiais.
Pasaulyje pavojingiausias - uodas A. Grebliauskienė sako pati nustebusi, kuomet buvo sudarytas pasaulinis pavojingiausių gyvūnų reitingas ir jame pirmąją vietą užėmė uodas. „Statistika rodo, kad nuo uodo įkandimo platinamos maliarijos kasmet miršta apie 2 mln. žmonių. Į dešimtuką įeina uodas, kobra, Australijos medūza, ryklys, o liūtas pasirodo tėra penktas“, - nusistebėjimo neslėpė pašnekovė. Tiesa, čia pat ji pridūrė, kad lietuviai dėl šio mažo „niekadėjo“ gali būti ramūs – uodai Lietuvoje maliarijos nenešioja: „Mes galime būti laimingi ir saugūs“, - juokėsi A. Grebliauskienė. Lygindama pavojus tykančius Afrikos ar Amerikos žemyne su grėsmėmis Lietuvoje, ji sutiko, kad mūsų šalis šiuo aspektu itin saugi: „Neturime tiek gyvūnijos kiek Afrikoje ar Pietų Amerikoje, kurioje knibžda ir roplių, ir plėšrūnų. Pas mus yra trys gyvačių rūšys, bet tai vis tiek ne toks kiekis kaip ten. Pas mus yra plėšrūnų miškuose, bet jie neis ir nemedžios žmogaus, žmogus gali per savo nežinojimą, per žingeidumą pats papulti į bėdą“, - sakė Lietuvos zoologijos sodo specialistė.
