Kosmoso šiukšlių problema – katastrofinė

O tai su laiku tos siuksles pacios neapsivalo? Nenukrenta i atmorsfera visos iki vienos? Neskaitant geo stacionarios orbitos, trauka tokias siuksles turetu juk su laiku pritraukti.

http://en.wikipedia.org/wiki/Geostation ... satellites "A geostationary orbit can only be achieved at an altitude very close to 35,786 km (22,236 mi), and directly above the Equator." Tai tera "siauras" ratas kur jos gali kauptis, o palydovai visi tikrai neskraido tokiam auksty...

Patariu pradėti nuo išcentrinio pagreičio, o ne geostacionarių orbitų.

Nuo kokio pagreičio?

Geostacionari orbita čia ne prie ko, tiek palydovai tiek ir šiukšlės skraido skirtingose orbitose ir nebūtinai geostacionarioje. Siūlau geriau pasiskaityti kas tai yra palydovas http://en.wikipedia.org/wiki/Satelite, tame tarpe ir šiukšlės yra palydovai. O dėl tavo pirmo klausimo, tai tik labai maža dalis šiukšlių grįžta į žemę ir tai dažniausiai vis dar kontroliuojami aparatai, jei pavyksta pakeisti jų judėjimo kryptį ar greitį, arba jeigu prieš tai neturėjo tinkamo greičio ir/ar aukščio nuo žemės.

manau daugelis tu siuksliu kad ir nukrenta i atmosfera, bet nesudega, o tai dideja rizika kad uzmus koki zmogu, ar sugadins turta

va va, "reikia laiko", o laikas kosmoso mąstais kiek reliatyvus dalykas :)

Nukrenta dažniausiai į vandenynus arba didelius negyvenamus plotus. Išimtinai ten kažkam ant galvos nukrenta

Jis išvestas iš įcentrinio pagreičio.

Žodžiu, rekomenduoju Kerbal Space Program, atsakys į visus klausimus kada palydovai gali savaime nukristi, kada ne.

Kaip? Gal gali parodyti tą išvedimą?

Padaugini įcentrinio pagreičio vektorių iš -1 ir gauni išcentrinio pagreičio vektorių.

kūno besisukančio aplink žemę padėtis erdvėje ir laikas kada jis nukris koreliuoja su tem esančios atmosferos tankumu. 600km aukštyje praktiškai dar yra atmosfera, pagrinde vandelinis, helis. Kadangi objektas juda itin greitai, būtent tas greitis padeda jam išsilaikyti esamame aukštyje. Atmosfera dėl "atmospheric drag" efekto (oro pasipriešinimo) objektą stabdo, todėl mažėja jo aukštis, lig kol pasiekia kritinį tašką ir krenta žemyn. Kai kuriems kūnams iki nukritimo reiktų laukti net ne dešimtis, o šimtus metų.. Įdomiai buvo su NASA SkyLab kosmine stotim. Ji skrido pakankamai žemam aukštyje, kad ją sugebėjo greitai pristabdyti išsiplėtusi atmosfera dėl netikėtos Saulės audros. Rezultatas - stotis sudegė anksčiau planuoto laiko. http://en.wikipedia.org/wiki/Skylab#Solar_activity

jei butu katastrofa...tada kazka darytu.... o dabar kazkas tik sneka..bele sneket....raso bele rasyt

ILGAINIUI visos šiukšlės nukris į Žemę dėl atmosferos stabdymo, nes ir kosminiuose aukščiuose egzistuoja plonytė atmosfera. Deja: a) stabdymas efektyvus tik žemiausiose orbitose skrendantiems palydovams, daugelis nebeveikiančių palydovų, raketų pakopų ir nuolaužų gali skraidyti dešimtmečius ir šimtmečius. Tuo tarpu nebeveikiantys palydovai ir nuolaužos gali daužytis vieni į kitus ir "gaminti" dar daugiau smulkesnių nuolaužų. b) geostacionarioje orbitoje į kurią leidžiama daug ir brangių palydovų, šiukšlės gali skraidyti milijonus metų. Dėl Mėnulio ir Saulės traukos poveikio, "numirėliai" po truputį išsisklaido, bet tai irgi labai lėtas procesas. Daugiausia problemų kelia mažesnės nuolaužos, kurių negalima susekti ir suregistruoti. Dideli neveikiantys palydovai yra suregistruoti ir iš jų kelio galima pasitraukti.

Kažkodėl tikiu, jog dauguma palydovų ir šiukšlių skrenda panašia kryptimi, tad nors jų greitis ir labai įspūdingas žemiškais mąstais, tačiau tarpusavyje tesiskiria gal keliais km/h. Kad problema nėra tokia didelė, kaip bandoma nupaišyti straipsnyje, rodo ir tai, jog ne tiek jau daug girdėti įvykių, kai kuris iš veikiančių palydovų būtų apgadintas. Trumpa paieška google išveda vieną atvejį, kai rusų palydovas buvo galimai apgadintas kosmoso šiukšlės.

Na ir grįžtame dar į pradžią ir paklausiame savęs, ką mums duoda ta išcentrinė jėga? T.y. kuo ji svarbi kalbant apie šiukles ar palydovus?

Manau, jog jei prasidės rimtas konfliktas tarp didžiųjų šalių - kosminių šiukšlių skaičius ženkliai padidės. Palydovai labai svarbūs strategiškai objektai, ypač GPS ir komunikacijų. O susimuliuoti ale "kosminės šiukšlės" susidūrimą su GPS palydovu tikriausiai nebūtų sunku.

Kai išcentrinė jėga absoliutiniu dydžiu būna lygi traukos jėgai tai palydovas į žemę nekrenta ir palydovas pradės krist tik tada jei kas nors jo greitį sumažins, o ne todėl kad žemė viską anksčiau ar vėliau pritrauks kas yra žemiau geostacionarios orbitos (čia pagal pirmą postą).