Kosmoso šiukšlių problema – katastrofinė (22)
Kosmoso užkariavimo pasekmės – šiukšlės orbitoje. Nuolat didėjantis įvairių žmogaus sukurtų techninių objektų, skriejančių aplink Žemę ir virtusių šiukšlėmis, skaičius kelia rimtą jų susidūrimo su veikiančiais palydovais pavojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Virš mūsų sklendžia maždaug 6,5 tūkst. tonų įvairaus dydžio kosmoso šiukšlių. Jų daugėja beveik kiekvieną dieną, o specialistai problemą apibūdina vienu žodžiu – katastrofa. Didesnių nei 5–10 centimetrų objektų aplink Žemę skrieja daugiau nei 23 tūkst. Kasmet į kosmosą paleidžiama apie 100 įvairių palydovų. Nuo pirmojo žmonijos kosminio starto jų prisikaupė beveik 5 tūkst., dauguma tebesisuka milžinišku greičiu ir tapo kosmoso šiukšlėmis. Jie nuolat susiduria vieni su kitais ir taip gamina dar daugiau šiukšlių. Tai kelia didžiulių problemų NASA, Europos kosmoso agentūrai ir kitoms aeronautikos organizacijoms.
Palydovams laiku nepasitraukus iš besiartinančio objekto kelio, jie gali susidurti. Taip pažeidžiami įvairūs elektroniniai prietaisai, gali nutrūkti telefoniniai pokalbiai, būti atšaukti lėktuvų skrydžiai, vėluoti orų prognozės. Vis pavojingiau į kosmosą paleisti naujus erdvėlaivius. Europos kosmoso agentūros atstovas teigia, kad 10 centimetrų dydžio objektas gali visiškai sudaužyti erdvėlaivį. Vieno centimetro dydžio – sugadinti veikiantį palydovą, nes trenkdamasis į jį 50 tūkst. kilometrų per valandą greičiu jis prilygsta rankinės granatos sprogimui.
Nuolaužos, pasiekusios žemiausią orbitos vietą, grįžta į atmosferą ir krenta ant žemės, gali sužeisti žmones.
Šią savaitę Europos Kosmoso Operacijų centre Vokietijoje vyksta šeštoji Europos konferencija dėl kosmoso šiukšlių. Ieškoma būdų, kaip spręsti šią vis aktualėjančią problemą. Dėl kosminių skrydžių ir mūsų pačių saugumo tenka galvoti, kaip šiukšles išvalyti. Tai techniškai sudėtingas ir labai brangus procesas.
