Šaltojo karo metais Masačūsetso technologijų instituto (MIT) laboratorijose mokslininkai plušėjo kurdami idėjas ir išradimus, kurie amerikiečiams padėtų kovoti su Sovietų sąjunga – pavyzdžiui, ankstyvo įspėjimo radarus ir palydovines sekimo sistemas. Dabar tas pats institutas dirba iš esmės priešinga kryptimi – jie bendradarbiauja su Rusija ketindami sustiprinti šios šalies mokslo potencialą, rašo „Bloomberg“.

Už 20 kilometrų nuo Kremliaus, toje vietoje, kur kadaise būdavo eksperimentinių pasėlių laukai, steigiamas Skolkovo mokslo ir technologijų institutas, kuriam mokslinę ugdymo programą parengs būtent MIT.

Institutas, vakaruose sutrumpintai vadinamas „Skoltech“, studentams siūlys išsilavinimą moksliniam laipsniui įgyti, o studijos vyks anglų kalba. Rusijos Finansų ministerija Skolkovo inovacijų centrui išskyrė 85 mlrd. rublių (7,2 mlrd. litų). Valdininkai tikina, kad institute tikimasi aktyvinti technologijų startuolių veiklą, o mokesčių lengvatomis bei palengvinta vizų programa norima suvilioti ir komercinę veiklą vykdančias tyrimų laboratorijas. Institutas jau sudomino IBM, „Microsoft“ ir „Siemens“ mokslininkus, šios bendrovės ten steigs savo laboratorijas.

„Nuostabios idėjos“

„Rusija turi nuostabių idėjų, bet jų komercializacija labai prasta“, sako milijardierius Viktoras Vekselbergas, vadovaujantis Skolkovo institutą statančiam Skolkovo fondui. 56 metų V. Vekselbergas, prieš uždirbdamas milžiniškus pinigų kiekius iš naftos ir energetikos sektorių, dar SSSR laikais įgijo matematikos mokslų daktaro laipsnį. „Bloomberg“ milijardierių sąraše jis vertinamas 14,6 mlrd. dolerių. „Mes labai susirūpinę, kad Rusija šiandien negeba pasiūlyti rimto inovatyvių projektų srauto“, - sakė milijardierius.

Fondas oficialiai skelbia, jog Skolkovo inovacijų centras, įsteigtas 2010 metais, jau suviliojo 52 rizikos kapitalo bendroves.

MIT, jau turintys mokymo programas Abu Dabyje, Kinijoje, Portugalijoje ir Singapūre, taip pat įžvelgia perspektyvų. Skolkovo institutas suteiks galimybę ugdyti pačius perspektyviausius mokslininkus šalyje, su kuria JAV turėjo labai nedaug kontaktų, sako MIT prezidentas Leo Rafaelis Reifas.

„Toje šalyje talentų kiekis yra milžiniškas Tai tikrų tikriausias inkubatorius“, - sakė L. R. Reifas.

Mokslo ir politikos košė

Istoriškai Amerikos ir Rusijos santykiuose mokslas yra sunkiai atsiejamas nuo politikos. 957 metais Sovietų sąjungai paleidus pirmąjį kosminį palydovą JAV sunerimo, kad atsilieka nuo savo pagrindinių konkurentų. Šios šalies Kongresas 1958 metais skubiai patvirtino Nacionalinės gynybos švietimo įstatymą, padidino finansavimą švietimui bei mokslui ir sustiprino matematikos, gamtos mokslų bei kalbų mokymą gimnazijose.

Pasak Džordžtauno universiteto (JAV) profesoriaus Harley Balzerio, tyrinėjančio Rusijos aukštesniojo išsilavinimo klausimus, nuo to laiko Sovietų sąjungos vadovai savo šalies švietimo sistemą prižiūrėjo nerūpestingai.

„Sovietų sistema buvo neefektyvi, joje klestėjo korupcija. O per 20 metų nuo Sovietų sąjungos žlugimo padėtis tik pablogėjo“, - sakė amerikietis.

Prasta reputacija

Ir nors Rusijos aukštosios mokyklos vis dar išugdo puikių matematikos bei gamtos mokslų specialistų, jų reputacija pasaulinės klasės mokslinių tyrimų srityje yra prasta. Dar visai neseniai fakultetai būdavo apdovanojami už tai, kad savo tyrimų rezultatus publikuodavo ne tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose, o savo universitetų leidiniuose, tikina H. Balzeris.

1997 metais Rusijos mokslininkai publikavo apie 32 000 straipsnius mokslo žurnaluose – panašiai, kaip kinai. Iki 2012 metų kinų mokslininkų straipsnių kiekis žurnaluose išaugo iki 386 152 (jie pasaulyje atsiliko tik nuo amerikiečių, publikavusių 527 549 straipsnius), o Rusijos mokslininkų publikacijų kiekis beveik neaugo – jų buvo tik 38 102.

Panašios tendencijos pastebimos ir paraiškų patentams gauti srityje. Rusija ir Kinija 2000 metais buvo lygiavertės konkurentės – Rusijos mokslininkai tais metais pateikė 23 377 paraiškas patentams registruoti. 2011 metais Rusijos specialistų paraiškų pateikta 26 879. Ženevoje (Šveicarija) įsteigtos Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenimis, tais pačiais metais Kinijos mokslininkai ir inžinieriai pateikė 415 829 paraiškas.

Modernesnė ekonomika

2008 metais prasidėjus ekonomikos krizei išryškėjo Rusijos gerovės priklausomybė nuo kuro kainų. Būtent tada tuometinis šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė planą modernizuoti ekonomiką.

2009 metais savo svetainėje D. Medvedevas publikavo straipsnį, kuriame buvo rašoma: „Dvidešimtmetis audringų permainų nepagailėjo šalies – ji tapo apgailėtinai priklausoma nuo gamtinių išteklių. Dabartinei mūsų ekonomikai vis dar būdingas esminis sovietinės sistemos trūkumas. Ji neatsižvelgia į atskirų žmonių poreikius“.

Skolkovo fondui vadovauti D. Medvedevas pasirinko pagal turtingumą ketvirtą žmogų Rusijoje – V. Vekselbergą. Rusijos valdininkai, kurdami naują mokslo įstaigą, kreipėsi į dešimtis pažangiausių pasaulio mokslo institucijų: Kalifornijos technologijų institutą, ETH Zurich, Londono Imperatoriškąjį koledžą, Stanfordo universitetą ir kitus, teigia Stanfordo universitete išsilavinimą įgijęs Skolkovo instituto viceprezidentas plėtrai Aleksejus Sitnikovas.

Taps intelekto traukos centru

Bendradarbiavimas su MIT turėtų paskatinti Rusijos studentus, kurie linkę susivilioti studijomis už savo šalies ribų, likti Rusijoje, sako V. Vekselbergas. „MIT vardas yra labai naudingas. Jeigu MIT bus čia, žmonės jausis ramiau“, - tvirtina magnatas. Tiesa, mokslinius laipsnius MIT programą baigusiems studentams oficialiai išduos ne MIT, o Skolkovo institutas.

Bendradarbiavimas su MIT padėjo įtikinti ir Rusijoje gimusį geofiziką Jurijų Špricą, kuris dirbo Kalifornijos universitete Los Andžele, grįžti į gimtinę bei dėstyti ir užsiimti moksliniais tyrimais Skolkovo institute.

„Apsisprendimą palengvino faktas, kad šiame reikale dalyvauja MIT, kad jie labai aktyviai tai daro. Akivaizdu, kad tai bus aukščiausio lygio Rusijos aukštoji mokykla ir galėsime atsirinkti geriausius kitų Rusijos universitetų absolventus“, - sakė J. Špricas.

Skolkovo fondas už universitetinės ir mokslinių tyrimų programos parengimą bei fakulteto įsteigimą sumokės MIT 300 mln. JAV dolerių. MIT atstovybei Skolkovo institute vadovaus 58 metų MIT profesorius, raketų mokslininkas Edwardas Crawley. Jo teigimu, „Skoltech“ iki metų pabaigos ketina pasamdyti nuo 30 iki 35 profesorių, šį kiekį kasmet padidinant po 30, kol dešimtmečio pabaigoje fakultete bus pasiektas 200 profesorių kiekis.

Kai „Skoltech“ užpildys visas darbuotojams skirtas vietas, institute turėtų galimybę mokytis 1200 mokslinio laipsnio siekiančių studentų. O kol kas, laukiant MIT studentų miestelio prie Maskvos užbaigimo, daugiau nei pusė iš pirmųjų 20 šio instituto studentų mokosi Masačūsetse.

Komentarai (0)