JAV Aukščiausiasis teismas pripažino fermerį kaltu dėl sėklų piratavimo (3)
JAV Aukščiausiasis teismas pirmadienį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažino kaltu Indianos fermerį, kuris, nesumokėjęs licencinių mokesčių korporacijai „Monsanto“, augino genetiškai modifikuotus kultūrinius augalus, praneša Phys.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teisėjos Elena Kagan sprendime nurodoma, kad iš bendrovės augalų sėklas įsigijęs ūkininkas turėjo teisę jas perparduoti, tačiau be patento savininko sutikimo jam buvo draudžiama dauginti sėklas.
Agrikultūros ir biotechnologijų korporacija „Monsanto“ ieškinį prieš fermerį Vermoną Bowmaną pateikė 2007 metais. Jame ūkininkas buvo kaltinamas neleistinai persodinęs, kultivavęs ir pardavinėjęs herbicidams atsparias sojų pupelių sėklas. Pasak bendrovės, šių genetiškai modifikuotų pupelių sukūrimas kainavo itin didelius pinigus, o užtruko apie dešimtmetį. Sėklos galutinai sukurtos 1996 m.
Iš šių modifikuotų sėklų augančias sojų pupeles fermeriai be jokių apribojimų gali purkšti piktžolėms naikinti skirta chemine medžiaga „RoundUp“, kuri taip pat yra gaminama „Monsanto“ bendrovės. Šias sėklas savo ūkiuose naudoja 90% visų JAV sojų pupelių augintojų, o tokių šalyje iš viso yra 275 tūkstančiai.
75 metų fermeris V.Bowmanas teigė, kad jis, nepažeisdamas savo įsipareigojimų, laikėsi sutarties su „Monsanto“ bendrove ir kas metus pirmajai sėjai visuomet įsigydavo genetiškai modifikuotų sėklų. Dėl ūkininkavimo sunkumų nuo 1999-ųjų jis buvo priverstas iš bendrovės pirkti pigesnį sėklų mišinį, kurį naudodavo antrajai sėjai.
Šiame mišinyje ir buvo patentuotų sėklų, kurias V.Browmanas galėjo izoliuoti bei persodinti, o vėliau iš užauginto derliaus gauti naujų sėklų. Būtent tai jis ir darė nuo 2000 iki 2007 metų. Pasak teisėjų, fermeris iš mišinyje esančių sėklų užaugusias pupeles galėjo suvartoti pats ar naudoti jas kaip pašarą gyvuliams, tačiau be „Monsanto“ leidimo jis neturėjo teisės iš augalų išgauti naujų sėklų ir taip išvengti mokesčio už jas.
JAV Aukščiausiasis teismas nepanaikino žemesnės instancijos teismo sprendimo, nurodančio V.Browmanui atlyginti „Monsanto“ patirtus nuostolius ir sumokėti 85 tūkst. dolerių. Bendrovė iš kitų ūkininkų dėl patentų pažeidimo jau yra prisiteisusi per 23 mln. dolerių.
Šis teismo sprendimas žymi vis labiau augančią tarptautinių korporacijų galią genetikos inžinerija bei kitomis biotechnologijomis grindžiamame ūkininkavime. „Monsanto“ per pastaruosius metus ėmėsi teisiškai agresyvios savo nuosavybės gynybos ir skirtingiems JAV teismams yra pateikusi per 144 ieškinius, kuriuose dėl patentų pažeidimų kaltinami 466 fermeriai ir smulkios ūkininkavimo įmonės, rašo Guardian.co.uk, remdamasis JAV Maisto saugos centro ataskaita.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad daugiau kaip pusę viso pasaulio kultūrinių augalų sėklų rinkos kontroliuoja trys tarptautinės korporacijos – „Monsanto“, „DuPont“ ir „Synge“.