Buvusi Sovietų Sąjungos kosmonautė Valentina Tereškova, pirmoji į kosmosą pakilusi moteris, 50 metų saugojo paslaptį apie jos misijos metu susiklosčiusią nenumatytą padėtį, kuri jai galėjo kainuoti gyvybę.

„Nepaprastąją padėtį pastebėjau pirmąją parą orbitoje. Pranešiau Žemei“, – 76 metų veteranė sakė penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje netoli Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje, kur įsikūręs Rusijos kosmonautų mokymo centras.

Pasak V. Tereškovos, buvo iškilęs pavojus, kad dėl programavimo klaidos jos kosminis laivas galėjo pradėti ne nusileidimo manevrą, o pakilti į aukštesnę orbitą.

„Gavau naujus duomenis ir įvedžiau juos į kompiuterį“, – aiškino ji.

V. Tereškova pasakojo, kad jai sėkmingai grįžus į Žemę tuometis Sovietų Sąjungos kosminės programos vadovas Sergejus Koroliovas priėjo prie jos ir pasakė: „Žuvėdra, prašau, nereikia apie tai kalbėti.“

„Žuvėdra“ (Čiaika) buvo V. Tereškovos šaukinys skrydžio metu.

„Ir aš šią paslaptį saugojau 50 metų“, – prisipažino ji.

V. Tereškova penktadienį taip pat sakė esanti pasiruošusi dar vienam iššūkiui – skrydžiui į Marsą, net jeigu tokia kelionė būtų tik į vieną pusę.

„Marsas – mano mėgstama planeta“, – 76 metų veteranė sakė per spaudos konferenciją.

V. Tereškova būdama 26 metų tapo nacionaline didvyre, kai 1963 metais pakilo į kosmosą vienviečiame kosminiame laive. Ji sakė priklausiusi grupei, kuri aiškinosi skrydžio į Raudonąją planetą galimybes.

„Tačiau mes žinome žmogaus galimybių ribą. Ir mums tai lieka svajone. Veikiausiai pirmasis skrydis bus tik į vieną pusę. Tačiau aš pasiruošusi tokiam skrydžiui“, – teigė ji.

V. Tereškova, kurios šaukinys buvo „Čiaika“ (Žuvėdra), per tris dienas trukusią misiją 48 kartus apskriejo aplink Žemę. Tas skrydis tapo svarbiu propagandiniu pasiekimu Sovietų Sąjungai.

Birželio 16-ąją Rusijoje bus minimos V. Tereškovos istorinio skrydžio 50-osios metinės.

Pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi 1961 metų balandžio 12-ąją tapo Sovietų Sąjungos kosmonautas Jurijus Gagarinas.

Komentarai (4)