Savanaudiškumas, baimė ir politikų manipuliacijos baimės – priežastys, kurios neleidžia naudotis dešimtimis milijardų litų įvertintais Lietuvos žemių gelmių turtais. Tokią poziciją antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Prizmė“ išsakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.

Pasak jo, kažkam naudinga dirbtinai eskaluoti tariamas problemas.

„Dažnai būna labai siaurų žmonių interesai - žemės savininkai specialiai įsigyja žemės sklypus naudingųjų iškasenų plotuose ir laukia, kad už tuos sklypus būtų mokami neadekvačiai dideli pinigai. Arba vietos politikai, kurie eskaluoja, kad naudingų iškasenų gavyba gali pakenkti aplinkai, žmonių sveikatai. Tai yra dirbtinai eskaluojamos problemos, kažkam tai yra naudinga“, - atsakė geologijos specialistas, laidoje „Prizmė“ paklaustas, ar tiesa, kad dalį naudingųjų išteklių naudoti trukdo žmonių baimės.

Kaip pavyzdys, kai žmonės ir valstybė gali turėti naudos iš žemės turtų naudojimo, bet tai stabdo vietos bendruomenės pasipriešinimas, pokalbių laidoje įvardinta netoli Kauno susidariusi situacija.

Čia norima įrengti naudingojo mineralo anhidrito kasyklas, tačiau tam prieštarauja vietos bendruomenė.

„Baiminasi, kad bus triukšmas, dulkės, nors poveikio aplinkai ataskaitoje yra įrodyta, kad jokio poveikio aplinkai nebus. Čia irgi mums atrodo, kad yra tam tikri vietos žemės savininkų interesai, nepateisinti jų lūkesčiai, jie yra įsigyję žemę ir nori ją brangai parduoti bei pasinaudoti kasėjų investicijomis“, - sako J.Satkūnas.

Pasak jo, labai panaši situacija ir dėl naftos.

„Kaimyninės Rusijos, Kaliningrado srities patirtis rodo, jog naftos išteklių mūsų akvatorijoje yra tikrai daug, tačiau ši akvatorija yra labai mažai tyrinėta. Atlikus visų licencinių plotų tyrimus, naftos galėtume išgauti dvigubai ar net trigubai daugiau“, - teigia J.Satkūnas.

Pats specialistas įsitikinęs, kad vietose, kur nėra apribojimų išgauti naudingąsias iškasenas, jų gavyba būtų naudinga ir vietos bendruomenei.

„Žemė juk nedingsta iškasus naudingąsias iškasenas, ją galima paversti dar vertingesne žeme: galima užsodinti mišku, galima paversti vandens telkiniais, kurie paįvairina kraštovaizdį ir sukuria turistinį atraktyvumą, didesnį nei prieš tai buvusi teritorija“, - sako geologijos specialistas.

Šiuo metu vien tiksliai išžvalgytų Lietuvos žemės turtų vertė siekia dešimtis milijardų litų. Tačiau dalies naudingų iškasenų nepanaudojama ne tik dėl suinteresuotų žmonių pasipriešinimo, bet ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, apie 60 proc. Lietuvos teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, kur kasybos darbai nėra galimi saugant gamtą.

Kiti naudingi ištekliai kol kas laukia kol atsiras technologijos, leisiančios juos išgauti pramoniniu būdu. Lietuvos žemės gelmėse turime daug įvairių vertingų medžiagų – tai auksas, gintaras, geležies rūda, nafta, kitos naudingos medžiagos.

Anhidrito ištekliai Lietuvoje

Priminsime, jog Kauno rajone esančiame Pagirių kaime gali iškilti anhidrito kasykla. Tokius planus jau ne vienerius metus puoselėja bendrovė „Margasmiltė“. Vietos gyventojai tokiems statiniams aktyviai priešinasi, nuogąstaudami, kad anhidrito kasyba gali kelti pavojų aplinkai. Savo ruožtu geologai ramina, kad pavojaus aplinkai anhidritas visiškai nekelia, tai yra saugus ir labai vertingas mineralas.

„Margasmiltė“ atstovas, anhidrito kasyklos projekto vadovas Tomas Bodrijė teigė, kad šiuo metu yra rengiamas kasyklos detalusis planas, kai jis bus pabaigtas – prasidės projekto techniniai darbai. Jeigu viskas vyks sklandžiai, anhidritą išgauti gali būti pradėta 2015-aisiais metais. Tiesa, šiuo metu vietos gyventojai yra apskundę teismo sprendimą, kuriuo pritarta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kad projektas grėsmės aplinkai nekelia.

„Oponentai yra parašę apeliaciją, tai procesas dar kokius metus tęsis. Investicijų atžvilgiu tai yra labai blogai, bet kol kas projektavimo darbams netrukdo“, - situaciją komentavo T. Bodrijė.

Projektui vystyti planuojama skirti apie 138 mln. litų. Projektu domisi tiek užsienio investuotojai, tiek vietos, todėl T. Bodrijė juokavo, kad „su kuo akcininkai nuspręs obuoliauti, taip ir bus“.

Pagirių kaime iš viso išžvalgyta 240 mln. kub. m anhidrito, o iškasti galima apie trečdalį tiek – 80-100 mln. kub. m.

„Jeigu iškasi viską, liks krateris. Turi likti kameros, stulpai – ertmės su skliautais“, - paaiškino T. Bodrijė. Net ir eksploatuojant apie trečdalį rastų išteklių, jų turėtų pakakti mažiausiai 150 metų.

Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėjas Edmundas Mališauskas aiškino, kad nhidritas yra mineralas, savo fizinėmis savybėmis labai panašus į marmurą. Jis tinkamas naudoti apdailai, gipsui, medicinos ir kitoms reikmėms.

„Tas anhidritas yra gal net geriausios kokybės visoje Europoje. Projektas po truputį bandomas vystyti bendrovės „Margasmiltė“, bet susibūrė vietos žemės savininkų bendruomenė ir bylinėjasi dėl tyrimo aplinkai. Kiek žinau, bylą laimėjo įmonė ir projektas turėtų judėti, apie jį informuota ir ministerija, ir Vyriausybė. Projektas nėra savivaldybės lygmens, o nacionalinio svarbumo“, - situaciją komentavo E. Mališauskas.

Pasiteiravus, kokia yra nauda iš kasyklos projekto, E. Mališauskas vardijo: „Žadama sukurti ir nemažai darbo vietų – iš pradžių 200, o po to gal net 700. Būtų mokami ir dideli mokesčiai valstybei. Nereikia painioti anhidritų su skalūninėmis dujomis dėl kurių keliamas triukšmas. Įsivaizduokite, kad anhidritas yra kaip paprastas akmuo – granitas ar marmuras. Tiesiog jį reikia pjaustyti, iškelti, netoli yra geležinkelis, todėl eksloatacija nėra sudėtinga“.

„Magrasmiltė“ atstovo teigimu, Lietuvoje bus vystomas anhidrito perdirbimas, o pagamintos statybinės žaliavos keliaus į užsienio rinkas: „Bus statomos kelios gamyklos, manoma, kad Kauno laisvosios zonos (LEZ) teritorijoje, anhidritas perdirbamas vietoje, perdirbta žaliava eis į eksportą“.

Pasitikslinus, ar visas anhidritas bus eksportuojamas svetur, vyras teigė, kad dalis bus sunaudojama ir vietoje - pavyzdžiui, anhidritą galės trąšų gamyboje naudoti „Achema“, cemento gamyboje - „Akmenės cementas“. Jis skaičiavo, kad apie 70 proc. anhidrito tikėtina, kad iškeliaus į užsienio šalis.

Geologas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjas Genutis Juozapavičius patikino, kad anhidrito gavyba nėra tarši ir grėsmės aplinkai nekelia. Jis retoriškai svarstė, kaip gali kenkti tai, kad vyksta po žeme, o paskui sukraunama ir išvežama uždarais sunkvežimiais. 

„Vietiniams gyventojams buvo akibrokštas, nes jie norėjo savo sklypus parduoti labai brangiai, o ne rinkos kainomis. Viskas baigėsi, kai projekto užsakovas įsikūrė kitoje teritorijoje“, - kokių tikslų vedini vietos gyventojai nusprendė skųstis dėl galimai projekto keliamos grėsmės aplinkai aiškino G. Juozapavičius.

Jis pateikė Veličkos mieste (Lenkijoje) kone miesto centre, prie šventyklos įsikūrusią druskos kasyklą. 

„O druska – tai ne anhidritas, ji daug pavojingesnė, nes taki, neatspari. Šachtas lankyti kasmet atvažiuoja milijonas žmonių. Koks srautas – 4 tūkst. žmonių per dieną privažiuoja į šachtas. Tai vyksta miesto centre ir žmonės nenumiršta. O čia (Pagirių kaime – red. past.) trys moterėlės numirs, kai išvažiuos 33 sunkvežimiai“, - stebėjosi G. Juozapavičius.

„Anhidritas yra inertiškas aplinkai, niekam nekenkia. Net smulkiausios jo dalelės yra produkcija, nėra kokių atliekų. Žvyrą kasant yra atliekos, o čia nieko nėra“, - apibendrindamas sakė geologas.

Specialistas itin gyrė anhidrito kaip žaliavos vertingumą, teigė, kad ši medžiaga gali būti labai plačiai pritaikoma pramonėje. Ar Lietuvoje pasiteisinus vienos kasyklos statyboms, galima tikėtis, kad ateityje bus siekiama išžvalgyti daugiau anhidrito telkinių mūsų šalyje, pašnekovas teigė, kad viskas priklausys nuo mūsų ekonomikos vystymosi. Jeigu augs statybų pramonė, didės ir poreikis ieškoti žaliavų, kurios tinkamos statybinių medžiagų gamybai.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (32)