Viskas iš priklauso nuo kūno matmenų, fizinio pasirengimo ir asmens hidracinių procesų ypatumų, tačiau kol kūnas mirtinai išseks ar ištiks infarktas, įmanoma išprakaituoti ištisus kibirus organizmo skysčių, rašo „Popsci.com“.

Ypač aktyviai sportuojantys žmonės per valandą išprakaituoja net 1,5-1,8 litro vandens. Tiesa, triatlono atletai per tokį pat laiką (vieną valandą) geba iš organizmo pašalinti net ir apie 4 litrus prakaito. Ultratriatlono varžybų „Ironman“ Havajuose (JAV) dalyviai įveikdami kombinuotą distanciją (42,195 km bėgimas, 3,8 km plaukimas ir 180 km važiavimas dviračiu) išgeria po 15 litrų gėrimų.

Gelfo universiteto (University of Guelph) Ontarijuje (Kanada) fiziologas Lorensas Sprajetas (Lawrence Spriet) sako, kad netekus 3-5 proc. kūno svorio prakaitavimas slopsta. Jo kolega, fiziologas Lorensas Armstrongas (Lawrence Armstrong) priduria, kad žmogaus organizmas prakaituoja toliau, nepaisydamas kiek skysčių jis spėjo netekti. Tol, kol smegenų sritis hipotaliamis siunčia nervinius impulsus į prakaito liaukas, mes prakaituosime. Jei prakaitavimas liovėsi, vadinasi, nutiko kažkas labai negero.

Kai kūno temperatūra pakyla virš +40°C, kūnas pradeda perkaisti. Tai reiškia, kad gali pradėti denatūruotis (kisti) baltymai (palyginimui, kiaušinio baltymai denatūruojasi, kai atsiduria ant karštos keptuvės). Kai organizme prasideda baltymų denatūracija, „audinių membranos praranda vientisumą, o tada pradeda sunktis kūno skysčiai“, – aiškina L. Sprajetas. Taip iš žarnyno į kraują gali patekti bakterijų ir organizmą ištiks šokas. Tiesa, tada jau, ko gero, būtume be sąmonės – gal net ir komos būklės.

Ne paslaptis, kad prakaitavimo paskirtis – apsaugoti organizmą nuo tokio perkaitimo, vėsinti jį. Tačiau prakaitavimas gali tęstis net ir tada, kai paplūsta viduriai. Kaip pažymi L. Armstrongas, išprakaituoti absoliučiai visus kūno skysčius yra neįmanoma: „Žmogaus tiesiog neįmanoma išdžiovinti gyvo.“

Komentarai (3)