XXI a. Didysis Brolis: kodėl Marso kolonistai veikiausiai išsikraustys iš proto?

Ir po kiekvieno tokio bulvarinio straipsnio dabar turesiu priminti viena svarbiausia fakta - jokie kosmonautai ten net nuskristi negali, nes iskeptu nuo radiacijos. Tad visas sitas svarstymas kas "butu jeigu butu" yra beprasmis. O iki milijonus tonu skraidancio svininio bunkerio paleidimo i kosmosa dar reikes palaukti ne viena simtmeti...

!

Na jau na jau, tik nereikia perdėt, kiek žmonių gyvena atsiskyrę vienkiemiuose ir pan. kitiems vienatvė kaip tik patinka, kažkoks paviršutiniškas požiūris, išsikraustys iš proto, nes vėluos interneto ryšys ir negalės pasitikrint facebooko...

Jo.. "mokslininkai" primeta savo pscihologines priklausomybes sveikiems zmonems vaje vaje... Skamba kaip mesaedis pradeda zegnotis pagalvojes apie vegetarizma..

- esi teisus, tikrai jau išsikrausčiusiems nebėra kur dar išsikraustyti.

vvv2 ar gali neberašyti savo idiotiškų komentarų? Prašau. Kad bent apsiribotum vienu, bet dabar puse komentarų po straipsniu tavo kliedesiai. Straipsnis yra labai vienpusis. Akmens amžiuje žmonės gyveno mažais būreliais, kaip jau ankščiau komentatorius minėjo vienuoliai gyvena atsiskyrę kultūrinės mažumos dažnai atsainiai žiūrį į aplinkinius, todėl aplink save turėti tik keletą asmenų yra gan natūralu. Dėl stebėjimo tai galėtų duoti bent keletą valandų per parą kai išjungia visas kameras, jei jau taip blogai jausis tie kolonistai, psichologiškai tos kelios valandos būtų poilsis. Manau bloga mintis gimdyti vaikus tokioje aplinkoje, Marso trauka mažesnė, o trauka įtakoja vaisiaus kaulų vystymąsi, labai išauga išsigimimų tikimybė, o kur dar radiacija. Todėl kolonistai turėtų būti sterilizuoti. Pagal tave tai ir Mėnulyje žmonių nebuvo?

Pagal tave menulyje zmones gyvena visa gyvenima, turedami po 50kv.m. ploto gyvenama vieta su storom svininem sienom?

Nelyginkite akmens amžiaus mažų kaimų su šituo variantu. Tada žmonės turėjo sąlyginę judėjimo laisvę, tu galėjai išeiti į mišką ar pan., čia būsi priverstas visą laiką būti patalpoje. Pabandykite kada mėnesiui namie užsidaryti, niekur iš namų neikite, su draugais bendraukite tik susirašinėjant (nebus vėlavimo, bet vis tiek pajusit esmę), neikit į parduotuvę ir pan. ir dar pridėkite, kad visą likusį gyvenimą tave stebės video kameros.

Dar geriau būtų užsidaryti keturiems kokių dvylikos kvadratinių metrų virtuvėje ir taip pasėdėti kokias keturias valandas be televizoriaus, interneto ir mobiliųjų telefonų, gamtinius reikalus atliekant čia pat esančioje kriauklėje. Panašiai taip gyvens keturi astronautai tuos septynius mėnesius, kai skris į Marsą. Žemėje jūs galite, pasiuntę ant trijų raidžių, išeiti į kitą kambarį ir atvėsti, galite turėti privačią erdvę. ir net galite pasirinkti žmones su kuriais bendraujate. Marse ir pakeliui į jį, tokios prabangos (privačios erdvės ir pasirinkimo laisvės) nebus.

Kalėjimuose žmonės po 30 metų pragyvena ir nebūna pripažinti psichiškai nesveikais.

Na jei lazeriu pagrįstą internetą turės, tai gal ir srautas filmams bus pakankamas. HDD as SSD prikrauti irgi galėtų daug atminties, kad kaskart nereiktų siųsti iš naujo. Siunti ne aukščiausios kokybės ir tiek.

Aš nesuprantu, kodėl apie tai kalbama yra tik dabar?!:))) Visi svaigsta ar tai įmonama ar neįmanoma technologiškai, o kaip tai įgyvendinti psichologiškai niekas nesusimąstė? Mes kalbam ne apie 2 metų kelionę po kosmosą, kalbam apie visą likusį gyvenimą absoliučioj izoliacijoj, nuolatinį stebėjimą ir kiekvieno žingsio išviešinimą a la Truman Show, atsisakymo visko ką turėjai ir mirties laukimas šaltoj dykumoj už 50 milijonų kilometrų nuo namų... Neįsivaizduoju sveikai mąstančio žmogaus, pasiryžusio taip baigti gyvenimą, net jei tavo vardas bus įrašytas didžiausiam paminkle. Net ištremti katorgininkai turėdavo viltį grįžti namo. O gal "Mars One" planuoja siųsti sociopatų ir marginalų komandą, kuriem taip viskas px čia Žemėj, kad jau geriau numirti Marse...? Esmė ne ko pretendentai nori ar tikisi, visokių žmonių yra, bet ką mąsto tuo klausimu projekto organizatoriai? Aš siūlyčiau tokiems laido riteriams pamąstyt ką rašot ir surasti dešimt skirtumu tarp gyvenimo vienuolyne kokioje saloje ar vienkiemy tarp miškų, gamtos gėrybių apsupty, kur gali kiaurą dieną sėdėti prie upelio su rožančium, ir gyvenimo skardinėje raudonoj dykumų planetoje, be jokios vilties sugrįžti...

Čia kiekvieno no-liferio svajonė tik duok naujausią konsolę, krūvą žaidimų, filmų, serialų ir pragyvens ten visą gyvenimą, patikėk kiek tokių žmonių kur iš namų neišeina, Japonijoj vadina juos hikikimori, žodžiu grįžtant prie esmės, gyvenant asocialiai socialiniai įgūdžiai kaip tik dingsta ir tau net nekyla noras su kažkuo bendraut. O kalbant apie Marsą tas realybės šou bus skirtas patikrint psichologiniam žmonių pasirengimui imituojant Marso sąlygas, nesiųs juk ten bileko, net į realybės šou patekt žiauri atranka.

Visada visuomenės dalis pasitaiko tokių, bet čia kalba apie žmones, kurie ten ir liktų be šanso, gyvenime ką nors pakeisti. Pabandyk pats bent mėnesį taip išgyventi ir suprasi, ką turiu omeny.

Tokie kaip aš ten ir neskris, bet aš tikiu, kad dauguma žmonių išgyventų jei nebūtų kito pasirinkimo, išgyvendavo koncentracijos stovyklose išgyvens ir Marse.

Nepamirškit, kad jie ten skrenda ne filmų žiūrėti ir kompiuterinių žaidimų žaisti. Reikės dirbti tuos darbus, kurių nedaro, tad prie kompiuterių vegetuojančios daržovės ten nereikalingos Buvo geras Discovery laidų ciklas „Curiosity“. Ten (I, Caveman) buvo reali galimybė pamatyti kaip skirtingai į alkį ir nuovargį reaguoja skirtingi žmonės. Esmė tik ta, kad ten buvo 10 dainų išlikimo žaidimas bekraščiuose plotuose, o tuo tarpu Mars One projekto dalyviams tektų gyventi „šiknas suglaudus“ iki kol mirtis jas išskirs.

Buvo kazkada straipsnis kaip zmogus metu metus laike rusyje keleta moteru ir isnaudojo seksualiai. Po daugel metu viena pabego ir viska papasakojo. ir ka... neisprotejo, o buvo laikoma pries savo valia. Tas pats senoves kalejimuose kur desimtmeciais kaliniai pralaikomi vienutese, ir atsirasdavo tokiu kur neisproteja. O vat realybes sou herojai bus savanoriai. Manau kad tikrai imanoma rasti tokio tipo zmoniu kurie istvers ne viena desimtmeti. Tik atranka turi buti protinga. O siaip ko cia gailetis.... jei zmogus pats pasirenka... ir jo noras ispildytas ir ziurovams gerai. As visom keturiom uz. O laisvalaiki manau tikrai tures kada paivairinti kad ir tais paciais kompiuteriniais zaidimais ar filmais. Tik manau kad atrinkus kelias desimtis pretendentu reiketu apgyvendinti hermetiskose kapsulese kur nors antarktidoj kokiems meteliams ir kruopsciai stebeti ju psichologija.

aš vis tiek netikiu, kad MarsOne projektas įvyks, tai mūsų diskusijos liks grynai teorinės