NASA bandomas joninis variklis be pertraukos veikia jau šeštus metus (Video)

Mažiau, nei 150 km/h? Tai gi Golfai antri greičiau traukia, nei šitas kosminis variklis ...

Tai kiek jis pasistumejo per tuos metus. Apskaiciuota? Ir greitis 144,841 km/h kazkaip itartinai atrodo. Ar su tokiu greiciu imanoma uzkariauiti tolimaji kosmosa?

Kaip visada, technologijos.lt perspausdina su visomis klaidomis, motyvuodami, kad tai ne jų straipsnis. Ten turi būti ~ 145 000 km/h. Išvis, gal verskit patys --- ?: http://www.gizmag.com/next-ion-thruster ... ord/28067/

Tai mat ji velnias ta kableli. Visi supranta ka norima pasakyti. Bet gaunasi, kad tokiu greiciu skrendant iki artimiausios zvaigzdes 25 000 metu kapoti. Cia viena puse. Kitas reikalas, ar nebus taip, kad norint, kad tas variklis pagreitetu iki tu 150 000 jam reiktu greiteti apie 100 metu. Tai jis ir artimojo kosmoso uzkariavimui netinka. Gal yra joniniu varikliu specialistu kurie galetu paaiskinti?

kablelis atskiria tūkstančius, tai net ne klaida ir net nekilo minčių, kad kitaip. Niekas ir neketina su šitais varikliais į kitų žvaiždžių sistemas keliaut.

Kablelis skiria dešimtąsias dalis. IR tas galioja iki pat La Manšo sąsiaurio.

tai žingsnis teisinga linkme, jei neklystu 1 t objekta šis variklis iki maksimalaus greičio akseleruotų per 7 dienas (kosmose), o skrydis į marsą kai šis arčiausiai žemės truktų apie 14 dienų (neskaičiuojant stabdymui reikalingo laiko), o tai jau proveržis bet realiai variklis nėra galingas berods tik 250 nM, pagreitis 0,2 m/s2 berods, reiktų bent 50 kartų galingesnio, jei norim, kad kosminis laivas įveiktų žemės gravitaciją. Be to gaila neminima pačio variklio masė.

2. Dideli skaičiai gali būti žymimi grupuojamais skaitmenimis, rišliame tekste grupuojant didelius skaičius paprastai daromas tarpas (rekomenduojamas jungiamasis tarpas), pvz.: 3 000, 15 000, 100 000, 1 000 000, 1 000 000 000. Kompiuterių apdorojamuose tekstuose dedamas taškas. Lietuvių kalboje tarp skaitmenų grupių nededamas kablelis.

Kas norėjo, tas suprato kad čia 145 000 km/h. o ne 145 km/h. (suapvalinau). Daugelyje užsienio puslapių esu matęs tokį skirstymą. Labai klaidina skirtinga tvarka, skirtingose valstybėse. Ištikro - tai puslapio, ar straipsnio autoriai tūrėtų rašyti pagal lietuvišką tvarką, o ne copy translate paste ir patys išsiaiškinkit, ar ten tūkstančiai, ar šimtas.

Tiek kablelio, tiek taško naudojimas atskyrimui yra visiška nesąmonė. Paskui gaunam tokias nesąmones, kai nežinom koks ten skaičius, mat amerikonai daro vienaip, kokie britai trečiaip, lietuviai dar kitaip (kaip ir su datom, kartais belieka tik analizuot, kokios tautybės atstovas rašė, amerikonas ar britas koks, kad suprastum kokia ten data). Tarpas gal ir nieko, bet vizualiai nelabai žiūrisi. Kur kas suprantamiau ir tvarkingiau (bent jau man), atrodo toks variantas - 1'000'000 . Čia kalbant apie tuos atvejus, kai netinka žodžių trumpiniai.

O kaip skirsi dešimtąsias dalis?

Čia iš neturėjimo prie ko prisiknisti? Tam yra kableliai (kitose kalbose taškai). Ankstesnio mano post'o esmė ir buvo, kad kablelių ir taškų naudojimas tūkstantinėms dalims „pažymėti“ yra nesąmonė. Skaičių atskyrimo po „kablelio“ (dešimtosios, šimtosios, tūkstantosios ir pan.) tai neliečia.

Šiame sakinyje nenurodyta, o vėliau kalbama tik apie tūkstančius. O to nepakanka suprasti, kad kalbama TIK apie tūkstančius.

Cituojamo komentatoriaus komentare buvo kalbama TIK apie tukstančius, tai natūralu, kad ir mano komentare omeny turėta tik tūkstančių atskyrimui. Juo labiau, kad „tolimesnėje“ mano komentare dalyje kalbama tik apie tūkstančius. Tamstos pastaba primena man situaciją, kai paimama frazė, ar sakinys iš konteksto ir padaroma tragedija . Tipiškas žurnalistinis būdas .

Kiekvieną dieną susiduriu tiek su taškais, tiek su kableliais iš viso pasaulio šalių, jokios problemos nesukelia, kai žinai kontekstą. Tuo labiau, dešimtąsias skiriantis kablelis retai kada būna naudojamas prieš tūkstantąsiais (3 ženklai po kablelio). Beveik visada būna du arba daugiau nei 4. O šiaip įsijunkit kokios Indijos informacijos šaltinius, jie dar naudoja 10^5 ir 10^7. Turbūt ir daugiau yra, tik finansų srityje nesusiduriu. O kas dėl iškėlimo į kosmosą, taigi šitie varikliai naudojami būtų atvirame kosmose, o ne pakelti nuo žemės, argi ne taip?

? Mintis aiški ?

Matau vieniems uzkliuvo smulkmenos tokios, kaip kablelis nevietoj, o kiti nesupranta teksto, arba jums trukdo buitine logika. Su tokiu varikliu ir su tokiu duju greiciu is tutos, galima pasiekti kad ir 0,99c (bent jau teorijoj) tik kosminis laivas turi buti lengvas, o variklis ne is silpnuju, kad nenusibostu laukti. Ar zinot, kaip veikia reaktyvinis variklis (joninis irgi yra reaktyvinis), taigi kosmose jus judesit 0km/h, ar 1000 000km/h jokio skirtumo toms dujos, varikliui ir net jum jei sedesit tokio kosminio laivo viduj nera, visada turesite pastovia trauka iki kol prades pasireiksti reliatyvistiniai efektai, nors jie pasireiks tik stebetojui is salies (zemes). Buitiskai tariant, jei as ismesiu is stovincios vandeny valties plyta 10m/s greiciu uz (galinio) borto, tai valtis prades judeti tarkim 2m/s greiciu, jei nekreipsim demesio i trinti, tai kiekviena karta ismetes po tokia pacia plyta tokiu paciu greiciu ir ta pacia kryptim as suteiksiu po 2m/s visai valtei (kvaiai skamba valtei, bet tiek to). Tai po penktos plytos valtis plauks 10 m/s greiciu, o po sestos plytos 12 m/s, nors as ismesiu ta pacia plyta tik 10m/s. Neatrodo parodoksalu? Palei buitine logika tai nesamone, bet palei 6-7 klases fizika butu taip, kaip as parasiau. Dabar apie specifini impulsa. Jei ismesciau 5 kartus lengvesne plyta 5 kartus greiciau tai gauciau ta pati impulsa, jei ismesciau 1000 000 kartu mazesni svori su 1000 000 kartu didesniu greiciu irgi gauciau ta pati impulsa. Toks ir yra jonionio variklio privalumas, kad dideliu greiciu ismetama mazas duju kiekis bet gaunamas didelis isp specifinis impulsas http://en.wikipedia.org/wiki/Specific_impulse

*valčiai, labai šlykščiai skamba Beje, priminkit jei klystu, jei išlaikomas pastovus pagreitis, tai galima sukurti dirbtinę trauką bei pasinaudojant greitėjimu o po to pereinant į stabdymą gali palaikyti pastovią gravitaciją nebent prarandant ją atliekant manevrus ir kol pereinama iš greitėjimo į stabdymą?

Visiskai teisingai, viskas butent taip ir veiks kaip isvardinai, na nebent is greitejimo i stabdyma gali bandyti pereiti neisjunges variklio tiesiog apsukti laiva 180 laipsniu kampu, tada net neprarasi traukos. Bet sitie varikliai ir panasus i joninius turi labai maza trauka (en. thrust), nors efektyvumas pavydetinas, tai maza paguoda jei turesi 100-1000 kartu mazesne "gravitacija" nei zemeje. Taigi dar teks palaukti galingesniu tokiu varikliu versiju, arba pasinaudoti centrifugos efektu, kaip dirbtine trauka. http://en.wikipedia.org/wiki/Artificial_gravity

“.