Prasilenkimas su Žeme kosminiam aparatui „Juno“ baigėsi nekaip (Video) (0)
Po vakar vakare įvykusio NASA kosminio zondo „Juno“ priartėjimo prie Žemės, kad jos traukos jėga tarsi svaidyklė išsviestų jį numatytos kelionės į Jupiterį pusėn, įvyko nežinomas techninis gedimas. Todėl „Juno“ valdantis kompiuteris automatiškai persijungė į saugaus darbo režimą, praneša NASA.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skelbiama, kad nežinomas sutrikimas „Juno“ kosminiame zonde įvyko netrukus po to, kai jis baigė priartėjimo prie Žemės manevrą ir pradėjo tolti nuo jos.
Nors „Juno“ programos specialistai vis dar aiškinasi galimo techninio gedimo priežastis ir ieško būdų joms pašalinti, jie tikisi, kad šis incidentas nekels pavojaus 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės kosminei misijai, skelbia „Space.com“.
„Mes manome, kad skriejame į Jupiterį, kaip ir buvo planuota“, - spaudos atstovams pareiškė „Juno“ tyrimų misijos vadovas Rickas Nybakkenas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje. Pasak jo, techninis sutrikimas jo kolegoms sukėlė „vidutinį“ susirūpinimą.
„Juno“ kosminis aparatas buvo paleistas 2011 m. rugpjūtį. Pagrindinis jo kelionės tikslas - Jupiteris. „Juno“ masė yra 3 267 kilogramai, todėl į orbitą jį iškėlusi NASA raketa „Atlas V“ negalėjo suteikti jam reikiamo pagreičio, kad zondas iškart galėtų leistis į kelionę. Tad NASA inžinieriai nusprendė išnaudoti Žemės trauką ir taip pagreitinti „Juno“, sakoma pranešime.
Šio priartėjimo prie Žemės metu, kuris įvyko vakar 19.21 val. GMT laiku, artimiausiame Žemei savo orbitos taške „Juno“ nuo mūsų planetos paviršiaus skyrė vos 558 kilometrai. Šio prasilenkimo metu „Juno“ greitis nuo 126 000 km/val. turėjo padidėti iki 140 000 km/val.
Jupiterį „Juno“ turėtų pasiekti 2016 m. liepą. Prie jo priartėjęs NASA kosminis zondas taptų dirbtiniu jo palydovu ir sukdamasis aplink šią dujinę milžinę tirtų jos atmosferą, gravitacinį ir magnetinį laukus.
Iš viso „Juno“ turi 9 mokslinius prietaisus, o tyrimų programa turėtų trukti mažiausiai vienerius Žemės metus. Mokslininkai tikisi, kad „Juno“ surinkti duomenys padės geriau suprasti Jupiterio formavimosi procesus, planetos sandarą ir galiausiai atsakyti į klausimą, ar ši planeta turi kietą branduolį.
Techninis „Juno“ sutrikimas, be kita ko, kelia nerimą ir dėl to, kad prasilenkimo su Žeme metu NASA inžinieriai turėjo išbandyti mokslinius instrumentus. Tačiau po prasilenkimo „Juno“ į Žemę perdavė stebėtinai mažai duomenų, sakoma pranešime.
Nors „Juno“ programos specialistai vis dar aiškinasi galimo techninio gedimo priežastis ir ieško būdų joms pašalinti, jie tikisi, kad šis incidentas nekels pavojaus 1,1 mlrd. JAV dolerių vertės kosminei misijai, skelbia „Space.com“.
„Mes manome, kad skriejame į Jupiterį, kaip ir buvo planuota“, - spaudos atstovams pareiškė „Juno“ tyrimų misijos vadovas Rickas Nybakkenas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje. Pasak jo, techninis sutrikimas jo kolegoms sukėlė „vidutinį“ susirūpinimą.
„Juno“ kosminis aparatas buvo paleistas 2011 m. rugpjūtį. Pagrindinis jo kelionės tikslas - Jupiteris. „Juno“ masė yra 3 267 kilogramai, todėl į orbitą jį iškėlusi NASA raketa „Atlas V“ negalėjo suteikti jam reikiamo pagreičio, kad zondas iškart galėtų leistis į kelionę. Tad NASA inžinieriai nusprendė išnaudoti Žemės trauką ir taip pagreitinti „Juno“, sakoma pranešime.
Šio priartėjimo prie Žemės metu, kuris įvyko vakar 19.21 val. GMT laiku, artimiausiame Žemei savo orbitos taške „Juno“ nuo mūsų planetos paviršiaus skyrė vos 558 kilometrai. Šio prasilenkimo metu „Juno“ greitis nuo 126 000 km/val. turėjo padidėti iki 140 000 km/val.
Jupiterį „Juno“ turėtų pasiekti 2016 m. liepą. Prie jo priartėjęs NASA kosminis zondas taptų dirbtiniu jo palydovu ir sukdamasis aplink šią dujinę milžinę tirtų jos atmosferą, gravitacinį ir magnetinį laukus.
Iš viso „Juno“ turi 9 mokslinius prietaisus, o tyrimų programa turėtų trukti mažiausiai vienerius Žemės metus. Mokslininkai tikisi, kad „Juno“ surinkti duomenys padės geriau suprasti Jupiterio formavimosi procesus, planetos sandarą ir galiausiai atsakyti į klausimą, ar ši planeta turi kietą branduolį.
Techninis „Juno“ sutrikimas, be kita ko, kelia nerimą ir dėl to, kad prasilenkimo su Žeme metu NASA inžinieriai turėjo išbandyti mokslinius instrumentus. Tačiau po prasilenkimo „Juno“ į Žemę perdavė stebėtinai mažai duomenų, sakoma pranešime.
(8)
(0)
(0)