Bevielis ryšys ir žmogaus sveikata: poveikis yra, tačiau koks - Lietuvos mokslininkų nuomonės išsiskyrė

Viskas kas egzistuoja daro mažesni ar didesni poveikį. Bet ar tas poveikis žalingas, ar jis naudingas, o gal neutralus - tai jau kitas klausimas. Bet neteko girdėti, kad moksliniai tyrimai įrodytų jog poveikis neigiamas.

neissiskyre ta nuomone.. vienas liberalesnis kitas konservatyvesnis bet esme viena, elektromagnetines bangos gali paveikt DNR molekules.. Ir vaikam kalbantiem telefonu net ir virs 200% padydina tikimybe susirgt veziu, tai reiskia kad jei buvo tikimybe kokie 2% tai bus 4% na ir pan. Todel SMS rasyt vistik siek tiek geriau nei kalbet

O kas būtų, jei paprašytume visi sutartinai tamstos teiginius patvirtinančių šaltinių?

Baba Lionia

>>> kionig Ziniu radijo laida "Atsakingas uz gamta", klausiau ta laida ir dabar jau kelintas straipsnis cia papuola parengtas pagal radijo interviu..

Aš gi sakiau... Kalba eina apie šitą laidą http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/201 ... amta/25276 Joje susiginčijo Kybartas su Grigu (t.y. baba Lionia). Kybartas būdamas mandagiu žmogumi visaip bandė taktiškai neįžeisdamas Grigo pasakyti, ką jis apie visa tai mano, bet jam nelabai gavosi, kaip sakoma, naglost vtoroe sciastije. Rezultate gimė kaip tik šis straipsnis. Fizikinė esmė tokia - gigahercinis spinduliavimas kokias nors molekules (įskaitant DNR) gali suskaidyti tik netiesiogiai - terminiu poveikiu. Vieno vato tam nė iš tolo nepakanka, energijos tvermės dėsnį pažeistų. O pats tokio dažnio spinduliuotės tiesioginis poveikis cheminėms reakcijoms (iš esmės dėl elektrinės dedamosios) yra toks subtilus, kad net laboratorijoje jo nepavyko niekam pastebėti, t.y. prie mažos galios prietaisų jautrumo nepakanka, prie didelės - terminis efektas užgožia.

O tai šiandien užtenka pažiūrėti TV, paklausyti radijo laidos ir viskuo patikėti, kas buvo pasakyta?

Na gerai, kas tuo netiki tegu netiki, bet esme kad niekas nezino tiksliai kaip yra. Atsiprasau kad neskaiciau straipsnio atydziai. Bet jei vato nepakanka suskaidyti DNR, gal ir tikrai nepakanka, tai nereiskia kad nepakanka sutrikdyti reakcija, ju ten begale vyksta.. Seip si mintis dabar tik ir kilo, bet tai galimas poveikis. O kas del tiketi ar netiketi, tiesiog reikia atsiminti kad reikia kuo daugiau nuomoniu nes ir ta 0,5% tikimybe mokslui nera rodiklis bet kazkam gal tai gyvenimas, 99.5% megausis bevieliu rysiu o kazkas nuo to mirs. Blogai tai kad pas mane laptope mezono modemas kaip tik ir ikistas, neprisiruosiu jau senokai usb ilgintuva nusipirkti.

O prieš kokius 50 metų kai atsirado radijas ir televizija irgi buvo tiek bobausių kurie tikėjo radijo bangų žala?

.

Vat tame ir "bėda", kad mokslininkai labai nemėgsta būti vienareikšmiškais ir tuo naudojasi babos lionios demagoginiais tikslais. Esmė tame, kad poveikis turėtų būti. Prieš ~15 - 20 metų tai buvo fizikinės chemijos specų šventasis gralis, galimybė silpna gigahercine spinduliuote katalizuoti reakcijas. Tokia spinduliuotė turi du tiesioginius fizikinius efektus - branduolių precesiją dėl magnetinio lauko dedamosios ir elektronų debesėlių "deformaciją" dėl elektrinės lauko dedamosios. Pirmasis efektas senai atmestas kaip negalintis "išryškėti" iš šiluminio triukšmo. Antrasis efektas teorijoje turėtų veikti chemines reakcijas, nors po teisybės net veikiančio teorinio modelio niekam taip ir nepavyko sukurti. Bet kaip paaiškėjo po poros dešimtmečių, pastarasis poveikis yra toks subtilus, kad jo aptikti net laboratorinėm sąlygom nesigauna. Reziumė tokia: baba Lionia - ar silpna (<10 W) gigahercinė spinduliuotė veikia biochemines reakcijas? mokslininkas - Iš principo turėtų veikti, bet... baba Liona - aha, vat matote, net mokslininkai sutinka, kad mobilūs vėžį sukelia!!! Iš fizikos varpinės, net jei tokį poveikį pagaliau pavyktų laboratoriškai aptikti, dėl be galo mažų pastarojo dydžių jis negalėtų nors kiek reikšmingai įtakoti organizmo funkcionavimo, t.y. neigiamo poveikio tikimybė būtų mažesnė už kitų aplinkos faktorių tokio pat ar didesnio neigiamo poveikio tikimybę, pvz, natūralaus radiacijos fono. Dar yra tokia pusiau filosofinė (nes be mat aparato), pusiau fizikinė (nes toks efektas principialiai įmanomas) teorija apie kolibrio efektą su itin mažu gigahercinės spinduliuotės poveikiu. "Be galo maži" pokyčiai sistemos elementuose gali turėti didelį poveikį visai sistemai. Teorijos trūkumas - kolibris turi atsidurti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku arba, išvertus į spinduliuotės atvejį, dažnis ir konkretus organizmas turėtų būti be galo "suderinti". Tokios nelaimės tikimybė atitinkamai plius minus prilygsta tikimybei, kad kosminių spindulių gama kvantas pataikys tiksliai į reikiamą DNR dalį ir ją pakeis inicijuodamas "suvėžėjimą".

Čia kiek ne į temą, bet kodėl Grigas baba Liona vadinamas?

Prieš metų 15 taip jaunesnysis personalas Grigą vadino dėl jo amžinų skundų dėl savo sveikatos, kurie labai panašėjo į senos bobulės stilių... Kodėl Lionia nežinau.

Iš pradžių išmok rašyti lietuviškai, tada gal būsi pakankamai išsilavinęs, kad suprastum skirtumą tarp tikėjimo ir žinojimo. Tikėti gali, kad moki skraidyti, bet tai nereiškia, kad gali. Mirs nebent kas nors įsijungęs bevielį skaitydamas tavo komentarą dėl patirto streso. Kionig, nepagavau kampo, kodėl ten žolė čirška? Dėl radio signalo - negali būti. Įtampa eina stulpu? Ar čia tiesiog bus įkaitęs nuo saulės ir sumąstė chebrą dūrą pastumdyti? Esu buvęs pastotėje ir 330kV. Po pačią pastotę pasivaikščioti be spec rūbų ir batų neleido. Kodėl? Nes ten toks statinis krūvis kaupiasi, kad pakankamai nemaloniai kerta per visur, o jei problemų turi su sveikata, gali baigtis ir liūdniau. Ten 30 metų dirbančių žmonių klausiau, ar nėra kokių bėdų su sveikata ir pan. - tik nusijuokė. Tai jei jie neiškepa per 30 metų, tai tu ir per 3 milijardus metų kalbėdamas su savo mobiliaku ar atsigulęs ant wifi įrangos nepatirsi jokių neigiamų padarinių.

. Ne tik statitinis krūvis kaupiasi, bet jei tik atsirastų proga, tai stiprus elektrinis laukas pramuštų izoliaciją tarp žemės tavęs bei linijos, o tu būtum kaip mat kepta žmogiena kadangi taptum laidininku. Dėl to, elektrikai turi dėvėti spec. drabužius ir būti labai atsargūs: http://en.wikipedia.org/wiki/Live-line_ ... al_hazards

Jo, būna išlydžiai, bet šiais laikais tam yra žaibolaidžiai įrengiami tam reikalui, bet taip, atstumo laikytis turi vis tiek. Dar šynai gali susprogti, skeveldros sminga į mūrinį pastatą už 15-20m.

- Taip, nes viską lemia galios koncentracija (ne pati galia), kuri net 10W bevielio siųstuvo yra reikšminga 10-20 cm nuo antenos. Išvada: jaunos undinės, prispaudusios prie ausies mobiliaką ir per dienas bei naktis pliurpiančios nemokamu tarifu, neišvengiamai tampa blūndinėmis.

(niekas nėra 100% tikras; bet tyrimų gausa su panašiais rezultatais jau kažką sako) neigiamą poveikį: Švedai: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10375602 (1999) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12195165 (2002) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12527940 (2003) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17409179 (2007) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19513546 (2009) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21331446 (2011) Suomiai: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11964939 (2002) INTERPHONE: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20483835 (2010) Austrija: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15869902 (2005) Australai: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19649291 (2009; tyrimas buvo atliekamas su didesniais galingumais, nei lestinos normos) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19328536 (2009) Ir čia tik dalis visų tyrimų. Gal kas daugiau išmanantis galėtų pakomentuoti šias studijas? EDIT: Didesnei šalių įvairovei: Saudo Arabija: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22249391 (2012) Kinija: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16978512 (2006; vėlgi, nepataisoma žala atsiranda nuo 4W/kg, kai ES leistina norma yra 2W/kg)

- Neteisinga imti visą žmogaus masę, nes mobiliako realus poveikis siekia tik 10-20cm, t.y. tik galvos smegenis. - Neteisinga vertinti vien galios tankį, reikėtų vertinti gautą dozę, t.y. tankis padaugintas iš laiko.

Visų šių tyrimų kaip ir absoliučios daugumos vėžio rizikos tyrimų problema yra ta, kad žiūrima išimtinai statistinės koreliacijos neturint žalio supratimo apie mechanizmą. Tai kelia labai rimtų abejonių pačios metodikos patikimume ir net patys tyrėjai nepamiršta pridurti maybe. Ne paslaptis, kad su tokiais tyrimais dasigyvenom iki tiek, kad nebeliko nė vieno maisto produkto, kuris nedidintų vėžio rizikos