Naujame moksliniame darbe aprašytas pats seniausias mėtomos ieties akmeninis antgalis. Pasirodo, jis yra net 85 000 metų senesnis už pačias seniausias išlikusias mūsų rūšies atstovų fosilijas.

Mokslininkų manymu, tokį laikų neatitikimą galima būtų aiškinti dviem būdais – ir abu jie yra netikėti bei itin reikšmingi. Pirmasis – kad mūsų, Homo sapiens, rūšis yra gerokai senesnė nei manyta iki šiol. O tai reiškia, kad dabartinį žmonių šeimos medį tektų visiems laikams keisti, rašo discovery.com.

Antras variantas, kuris šiuo metu atrodo labiau tikėtinas – kad žmonių pirmtakai buvo itin nagingi ir protingi ir sugebėjo pasigaminti sudėtingų įrankių dar gerokai iki atsirandant mūsų rūšiai.

Homo heidelbergensis - Heidelbergo žmogus – gyveno Afrikoje, Europoje ir vakarų Azijoje bent prieš 600 000 metų. Akivaizdu, kad šios rūšies atstovai klajojo, o daugelis antropologų mano, jog tai yra tiesioginiai Homo sapiens protėviai Afrikoje ir neandertaliečių protėviai Europoje bei Azijoje.

Naujasis mokslinis darbas, publikuotas recenzuojamame leidinyje „PLoS ONE“, visą dėmesį sutelkė į neseniai datuotus akmeninius iečių antgalius – šie Etiopijos akmens amžiaus radimvietėje, pavadintoje Gademotta, aptikti radiniai yra apie 280 tūkst. metų senumo.

Ginklus analizavo Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) Žmogaus evoliucijos tyrimų centro postdoktorantas Yonatanas Sahle su kolegomis. Mokslininkai nustatė, kad ietys buvo pagamintos iš netoli nuo radimvietės aptikto obsidiano. Įnagių gamintojai turėjo pasigaminti aštrius iečių antgalius ir kotus. Tuomet antgalius reikėjo saugiai pritvirtinti prie kotų. Netgi šiais laikais viso šio darbo neįmanoma būtų atlikti be tam tikrų įgūdžių, susikaupimo ir kelių etapų proceso.

Ar gali būti, kad tarp Heidelbergo žmonių atsirado kažkas panašaus į priešistorinį Steve'ą Jobsą, kuris sugalvojo tokį naudingą įrankį ir išrado jo gaminimo procesą?

Y. Sahle mano, jog tai yra įmanoma.

„Technologiniai pasiekimai nebūtinai yra susiję su anatominiais Homo šeimos pasikeitimais. Gali būti, kad technologinė pažanga prasidėjo anksčiau“, - sakė mokslininkas.

Kitaip tariant, intelektas, kurio reikėjo tokiems įrankiams sukurti, galėjo atsirasti dar iki šiuolaikinio fizinio sudėjimo tipo. Pagal fosilinius duomenis sukurtos Heidelbergo žmogaus rekonstrukcijos rodo, kad šie mūsų protėviai buvo gana panašūs į mus – santykinai aukšti ir raumeningi.

Y. Sahle mano galįs paaiškinti ir dėl ko inovatyvių šio laikotarpio įrankių randama tik dabartinės Etiopijos teritorijoje.

„Aplinkoje buvo aukštos kokybės žaliavų, todėl tikėtina, kad būtent jos suteikė galimybę pilnai išreikšti technologinius įgūdžius“, - sakė mokslininkas.

„Antra, radimvietė rodo, jog toje vietoje gyveno didesnė populiacija“, - tikina Y. Sahle. O vienoje vietoje gyvenant didesniam individų kiekiu atsiranda didesnė tikimybė, kad inovatyvios idėjos išplis. Ir jei toje minioje iš tiesų buvo tų laikų S. Jobsas, jis galėjo paveikti didesnį individų kiekį, o galbūt netgi sukūrė kažką panašaus į priešistorinę iečių surinkimo liniją.

„Trečia, netoli radimvietės buvo mega-ežeras. Gali būti, kad jis paskatino stabilius individų užsiėmimus, taip dar labiau skatinant technologinę pažangą“, - sakė Y. Sahle.

Kol kas nežinoma, ką priešistoriniai žmonių protėviai medžiojo su savo ietimis. Archeologai aptiko įvairių gyvūnų liekanų, tačiau mokslininkai dar nesugebėjo jų atskirti ir identifikuoti.

Akivaizdu tik tai, kad ietys į grobį buvo mėtomos iš tam tikro atstumo, o ne smeigiamos, kaip tai mėgo daryti neandertaliečiai.

Visą mokslinį darbą galima perskaityti čia.

Komentarai (0)