Šio aparato pavadinimas siejamas su senoviniu kinų mitu apie baltą triušį, kuris yra nemirtingumo piliulę prarijusios Mėnulio deivės Čangės palydovas, amžinai gaminantis gyvybės eliksyrą.

Raketa, nuskraidinsianti tą zondą į Mėnulį, startuos gruodžio pradžioje, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamasi Valstybinės mokslo, technologijų ir nacionalinės gynybos pramonės administracijos informacija. Tiksli to skrydžio data nebuvo nurodyta.

Kinija anksčiau yra pasiuntusi į Mėnulį du zondus. Pirmasis iš jų buvo nukreiptas sudužti mūsų planetos palydovo paviršiuje.

„Kinija pavadino savo pirmąjį mėnuleigį „Yutu“ – „Nefritiniu triušiu“ – surengusi balsavimą internete“, – pridūrė „Xinhua“.

Pasak legendos, to triušio pavidalas matomas ant mėnulio disko. Tuo tarpu Vakarų šalyse Mėnulyje tradiciškai įžvelgiamas žmogaus veidas arba žmogaus figūra.

Anksčiau šį mėnesį Kinija pristatė mėnuleigio modelį: aukso spalvos šešiaratį aparatą su saulės baterijomis, panašiomis į sparnus. Šis zondas gali įveikti iki 30 laipsnių įkalnę ir nuvažiuoti 200 metrų per valandą, sakė jo konstruktoriai.

Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.

Kinija turi ambicingų planų įkurti nuolatinę kosminę stotį iki 2020 metų ir galiausiai pasiųsti žmones į Mėnulį, tačiau kol kas šalies technologijos atsilieka nuo JAV ir Rusijos patirties šioje srityje.