Pasirodo, jog kitaip nei kitos jūrose gyvenančios rūšys, koralai vis sugeba prisitaikyti prie pasikeitusių jūros sąlygų dėl padidėjusio rūgštingumo,- atskleidė biologinių tyrimų centro "Cibnor" mokslininkai. Kaip kad teigė šių tyrimų vadovas Eduard'as Balart'as Paez'as, iš pradžių buvo manyta, jog koraliniai rifai išnyks dar iki XXI amžiaus vidurio, tačiau pagal dabartinius tyrimų rezultatus buvo nustatyta, jog koralai bando prisitaikyti prie padidėjusio vandens užterštumo, kuris žymiai pakilo nuo pramonės suklestėjimo laikų.

Projektas buvo vykdomas išilgai Kalifornijos įlankos bei ties Meksikos įlanka, kur egzistuoja padidėjusio rūgštingumo gradientas vandenyje. Mokslininkai analizavo Porites bei Pocillopora koralų rūšių kolonijas, kurios yra vienos svarbesnių koralų rūšių Atlanto vandenyne.

Buvo tirti šių koralų rūšių pokyčiai jų koraliniame skelete, taip pat jų DNR pakitimai.

Tyrimai parodė, jog vandenynų rūgštingumo didėjimas akivaizdžiai veikia koralų augimą, bet ne taip dramatiškai kaip kad tikėtasi, be to, poveikis dar priklauso ir nuo koralo lyties, nepamirštant to fakto, jog tarp koralų rūšių yra ir hermafroditų.

Pagal tyrimų rezultatus, tirti organizmai yra gana sveiki. Kol kas. Kadangi dėl didesnio energijos kiekio atidavimo genetinei adaptacijai prie pasikeitusių sąlygų, koralų populiacijose, kylant rūgštingumui, gali nukentėti lyčių vyravimo proporcijos.

Mokslininkai teigia, jog rūgštingumo grėsmė koralams vis dėl to nesumažėja. Bus atliekama dar daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kuri koralų rūšis labiausiai linkusi prisitaikyti, kokia rūgštingumo įtaka visoms koralų populiacioms, bei detalizuoti galimus koralų ateities scenarijų prognozes.

Vandenynų vandens rūgštingumo padidėjimas yra paseka išmetamo CO₂ emisijos didėjimo atmosferoje, dėl pagrindinių antropogeninių veiksnių ( tokių kaip pramonė bei transportas ). 

Vaizdingas filmukas apie tai, kas gali nutikti, jei koralai išnyktų :

Komentarai (0)