Mes, žmonės, esame linkę apie save galvoti kaip apie žmones. Ir kartais mums labai sunku ar nemalonu prisiminti, jog taip pat esame žinduoliai, kurie, kaip ir dauguma kitų žinduolių rūšių, vienas kitam siunčia kvapo signalus – apie savo lytį, apie sveikatą, apie reprodukcinę būseną, apie nuotaiką ir netgi apie partnerystės suderinamumą.

Ir jeigu mintis, kad mūsų kūno sekrecija gali ką nors apie mus papasakoti, jus baugina, tuomet tikriausiai jums nepatiks ir naujiena, jog mūsų kūno skleidžiami kvapo signalai iš tiesų gali būti ne mūsų pačių, o mikroorganizmų darbo produktas – panašu, kad būtent šie mažučiai gyviai fermentuoja įvairias medžiagas tamsiausiuose ir drėgniausiuose mūsų kūno kampeliuose.

Neseniai atliktas hienų kvapu perduodamų signalų tyrimas pateikė kol kas geriausių duomenų, kad žinduolių feromonus gamina bakterijos. O tai savo ruožtu reikštų, kad mūsų pažastyse gyvenančios bakterijos su mumis, žmonėmis, yra užmezgę itin sudėtingus santykius, lemiančius ir mūsų socialinį gyvenimą, rašo psmag.com.

Idėja, kad žinduolių feromonus gamina mikrobai, nėra nauja – ją dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje iškėlė mokslininkai, pasiūlę „fermentacijos hipotezę“. Jie teigė, kad kvapą skleidžiančios liaukos paprastai yra šiltose, drėgnose, su deguonine aplinka beveik nesusisiekiančiose kūno vietose, todėl tose vietose esantys mikrobai maistingas mūsų kūno išskyras fermentuoja ir taip pagamina kvapnius cheminius signalus, kuriais bendrauja labai didelė žinduolių dalis.

Patikrinti fermentacijos hipotezę taip, kad būtų gautas aiškus atsakymas, iki šiol buvo sudėtinga. Tačiau DNR analizės technologinė pažanga atvėrė duris į naujas, anksčiau praktiškai netyrinėtas mikrobų pasaulio karalystes – taip pat į trilijonų simbiotinių bakterijų, gyvenančių ant mūsų ir mumyse, karalystę.

Pastaraisiais metais šių simbiotinių mikroorganizmų tyrimai atskleidė, jog jie moduliuoja mūsų mitybos poveikį mūsų imuninės sistemos veikimą ir apskritai yra svarbus mūsų sveikatos veiksnys. Kai kurie mokslininkai netgi įsitikinę, kad mikrobų efektas yra dar didesnis: simbiotinės bakterijos gyvūnų elgesį gali veikti ir dalyvaudamos žinduolių cheminės komunikacijos sistemoje. Ir štai pirmą kartą mokslininkai sugebėjo iš tiesų išbandyti šią kvapų fermentacijos hipotezę.

Mičigano valstijos universiteto (JAV) mokslininkų grupė, vadovaujama Kevino Theiso, Kay Holekamp ir Thomaso Schmidto, nusprendė patikrinti fermentacijos hipotezę tiriant dvi hienų rūšis – šie gyvūnai tyrimui buvo patrauklūs tuo, kad jie aktyviai naudoja kvapo žymeklius jais žymint teritorijų ribas, perduodant kitą svarbią socialinę informaciją. Hienos kvapo cheminė sudėtis gali skirtis, priklausomai nuo individo priklausomybės grupei, lyties, reprodukcinės būsenos.

Mokslininkų tikslas buvo nustatyti, ar priklausomai nuo hienų kvapo liaukose gyvenančių bakterijų sudėties keitėsi ir jų skleidžiamas kvapas. Tai buvo svarbu, nes vienas iš esminių kritikų nurodomų fermentacijos hipotezės trūkumas – kad tikimybė, jog simbiotinių bakterijų įvairovė būtų pakankamai didelė, kad galėtų gaminti daug skirtingų žinduolių skleidžiamų kvapų, yra menka.

K. Theisas su kolegomis iš anestezuotų hienų liaukų surinko kvapo mėginių – tepinėlių, o vėliau analizavo jų cheminę ir bakterinę sudėtį. Kaip ir tikėtasi, nustatyta, jog kvapo molekulės tepinyje priklausė nuo hienos rūšies, jos socialinės grupės, nuo to, ar hiena buvo nėščia arba maitinanti. O pagal cheminius kvapiųjų junginių skirtumus mokslininkai netgi galėjo pasakyti, kad vienas ar kitas hienos patinas yra iš vienos socialinės grupės atkeliavęs į kitą.

Svarbu tai, kad mokslininkai pagal tepinėlius nustatė, jog tepinėlių bakterinė sudėtis labai koreliavo su skirtingais lakiaisiais, kvapą skleidžiančiais junginiais. Kitaip tariant, mokslininkai vien pagal tepinėlio bakterinę sudėtį galėjo pasakyti, kuris tepinėlis yra maitinančios ar nėščios hienos.

Šis tyrimo rezultatas – kol kas pats stipriausias argumentas, rodantis fermentacijos teorijos teisingumą. Tiesa, dar esama nemažai svarbių galvosūkio detalių, kurios būtinos norint įrodyti, jog hipotezė iš tiesų teisinga. Pavyzdžiui, mokslininkai neįrodė, kad įvairius kvapiuosius junginius hienų tepinėliuose išskyrė būtent simbiotinės bakterijos. Bet jau yra žinoma, kad bakterijos kvapą turinčias molekules išskiria kitiems žinduoliams – žmonėms. Mokslininkai nustatė, kad didžioji dalies mūsų pažastų kvapo yra bakterijų fermentacijos produktai.

Ir nors pastarojo tyrimo autoriai daugiausiai domėjosi, kokie yra blogo kūno kvapo šaltiniai, vis labiau aiškėja, kad mūsų pažastų prakaitas aplinkiniams žmonėms pasakoja ne tik apie liberalų požiūrį į asmens higieną. Ir kvapu perduodama žinutė greičiausiai bent iš dalies yra priklausoma nuo bakterijų, kurių gausu ant mūsų kūnų.

Kol kas menkai ištirta, kiek nesąmoningas žmogaus elgesys yra priklausomas nuo kvapo signalų, tačiau simbiotinių bakterijų įtaka mūsų fiziologijai šiais laikais jau neabejotina. Bet kokia gyvybės forma egzistuoja aplinkoje, kurią sukūrė milijonų skirtingų bakterijų rūšių išskiriami cheminiai junginiai. Kitas žingsnis – išsiaiškinti, kiek mūsų savybių priklauso nuo mūsų artimų santykių su šiais mikrobais.

Komentarai (0)