Pagamintas modelis, iliustruojantis, kaip juodoji skylė iškreipia šviesą (Video)

Kaip suprantu juodoji skyle neislenkia sviesa (fotonus), o tiek iskreipia erdve, tiesiog visa erdve (erdvelaikis) sukrenta i juodaja skyle uz ivykio horizonto, o kartu su erdve ir viskas kas erdveje yra netgi sviesa. Taspats ir su masyvesniais objektais, kaip zvaigzdes, tik zvaigzdes nera bedugnes gravitacine ir erdvelaikio prasme, tai gausnasi tik gravitacinis lesis. Nes logiskai mastant fotonai neturi rimties mases, reiskia tiesiogiai gravitacija ju neveikia, o tik erdve kurioje tie fotonai sklinda. Eksperimentas (stebejimas) su mases neturinciom kosminem subatominem dalelem turetu parodyti, ar erdve iskreivinama ar fotonai pritraukiami.

Aš čia aišku ne į tema,ir ko gero klystu, bet... Jei "juodoji skylė" įtraukia viską įskaitant ir šviesą, tai gaunas, kad šviesa turi masę, ir vat kyla klausimas koks šviesos svoris, ir kaip jį pamatuoti??

Kiek sveria šviesa?

Na taip, toks ir buvo klausimas...

Padaryk prielaidą, kad turi masę tada pabandyk sugalvoti įrenginio idėją kaip ją išmatuoti.

Prielaida jau padaryta ir išdėstyta, su likusia dalim truputį sunkaiu ...

Sviesa keliauja kaip keliavusi tiesia linija, erdve aplink juodaja skyle itraukia ir islenkia sviesa.

Man pasirode keista (priestaraujanti intuicijai) erdves savybe "kristi" i juodaja skyle greiciau uz sviesa ir tokiu budu sviesa negali istrukti jokia kryptim. Tai is ko ta erdve susidaro, is daleliu kurios neturi mases? BB teorijoje infliacija vyko daug kartu greiciau uz sviesa ir tai butu kaip ir "eksperimentinis" patvirtinimas bent jau tos dalies apie infliacija. Kiek atsimenu gravitacija sklinda sviesos greiciu, kazkaip man nesueina galai kodel gravitacija perduodama greiciu c. Cia turiu galvoj, jei gravitacija yra tik erdvelaikio islinkimas, tai tada galai palaidi, jei gravitacija yra daleles tokiu savybiu, kaip fotonai tarkim, tada galai sueina. Cia akmuo i Ensteino darza

Na žiūrint ką vadinsi mase. Jei masė = impulsas/greičio tada fotonas masę turi ir nesunku išmatuoti (kaip su bilijardo kamuoliukais). Bet toks apibrėžimas sujaukia reliatyvumo taisykles todėl dabar nenaudojamas ir dar prie viso to vengiama duoti nors kokį masės apibrėžimą. (nors jei naudotų tokį apibrėžimą, tai taip apibrėžtai masei galiotų net tvermės dėsnis) Gal iš šito straipsnio susidarysi vaizdą kaip dabar manoma. http://galileospendulum.org/2013/07/26/ ... have-mass/

. O šiaip įdomus straipnis apie fotoną, bet įdomu ar ekspermentiškai pamatuojamas,

(v=c).

Masė BRT apibrėžiama kaip E/c^2. Ji nėra invariantiška, skirtingai nuo ramybės masės, bet ir pati gravitacija nėra invariantiška. Galima teigti, kad fotonas turi gravitacinę masę ir veikia kaip bet kokia kita dalelė. Nors BRT kontekste tiksliau kalbėti apie geodezines linijas, grubiai - tieses. Tiesiog geometrija priklauso nuo atskaitos sistemos - kas tiesė vienoje atskaitos sistemoje pilnai gali būti apskritimas kitoje ir vice versa. BH įvykių horizonte nokia erdvė niekur neteka, tiesiog tame paviršiuje geodezinės geometriškai gali turėti tik vieną kryptį. Poetiškai - visi keliai į Romą pradeda vesti, kitokie keliai nebeegzistuoja.

Na jei imsi fotoną tai E/c^2 = p/c Bet kai aš naudojau p/c kaip fotono masę žmonės buvo nepatenkinti vienam fizikos forume, tai čia labai švelniai pasakiau Šita masė yra kintama, bet vistiek jai galioja tvermės dėsnis Panagrinėk tokią situaciją : fotonas paveja nuo jo judantį veidrodį ir atsispindi atgal. Fotono masė sumažės, veidrodžio padidės, suma išliks nepakitusi.

Jo bet kiekvienas is tu keliu turi dvi kryptis pirmyn ir atgal, nebent cia laikas kaip 4 dimensija kazka tokio padaro kad c smarkiai pasikeicia del laiko tekmes. Masciau apie tai, bet uz ivykiu horizonto gali susidurti daleles tarpusavy ir isspinduliuoti fotonus betkuria kryptim, bet kazkodel neistruksta. Nu OK, kaip jau rasiau fotonai neistruksta, o kokio velnio gravitacijos greitis yra c, jei palei tas reliatyvumo teorijas gravitacija yra ne kas kita, kaip erdvelaikio iskrypimas Kodel tada erdvelaikis gali nepaisyti c, bet jo savybe gravitacija nevirsija c, yra koks nors paaiskinimas?

Natūralu. Fizikoje nekorektiška išvedinėti pirminių dydžių iš antrinių, jau nekalbant apie tenzorių rango ignoravimą. Kai fizikų forume pademonstruoji fundamentalią devintoko klaidą, kitokios reakcijos tikėtis nereikėtų. Tvermės dėsnis galioja pokyčiams matuojant vienoje atskaitos sistemoje. Pati energija be atskaitos taško neapibrėžta - tai integralas su neatskiriamu C.

Laikas ir yra viena iš erdvės dimensijų. "Iškrypimas" ties įvykių horizontu panaikiną kryptį į išorę. Tiesiog geometriškai tokios krypties nelieka. Gravitacijai kaip ir pvz elektros laukui c netaikoma. Ribojimas c taikomas bet kokiam info perdavimui - bangoms. Priešingu atveju būtų laiko mašina.

masės priskirimą fotonui. beto E/c^2 yra naujadaras , būtent išvestinis dydis kuri aš irgi moku išvesti be jokio reliatyvumo iš klasikinio masės apibrėžimo m=p/v ir jos tvermės dėsnio/sąvybės. Reikia tik fotono energijos formulės E=hf, kuri savaime irgi nėra reliatyvumo dalis. ________________________________ Gerai pridėsiu dar pora minčių. Nes šitas klausimas ir domina ir erzina. Čia kaip turėtų šitą klausimą aiškinti dėstantis reliatyvumą: Yra rimties masė nepriklausanti nuo stebėtojo judėjimo (kuri atspindi vidinę energiją) ir reliatyvistinė masė (kuri atspindi kinetinę energiją plus minėtą vidinę) relatyvistinė = rimties * k Kitų masių nėra. Tada jei fotono rimties masė = 0 tai ir reliatyvistinė lygi 0. Viskas. Bet. Kaip seniau buvo sakoma „čia priėjo Kinziulis ir...“ Čia priėjo alvydas ir paklausė: gerai vyrai 0 tai nulis, bet p/c yra dydis matuojamas kilogramais, kas man jį gali uždrausti vadinti fotono mase? Ir tada laive panika, ne bliamba neturi fotonas masės , teturi , neturi … varyk iš čia...

O kas čia per dydis p/c? Niekad negirdėjau tokio.

Laiko masina ir nera draudziama siaip jau. Del iskrypimo ir laiko dimensijos sutinku tik labai sunku mastyti 4D erdvej. Taikoma ar ne, bet gravitacijos greitis, jei nori gravitacijos bangu greitis yra c. Na sako ten jei saules staiga neliktu, tai zeme dar suktusi orbita aplink saule 8 minutes berods. Kazkada seniai stebejo kazkaip jupiteri nes ten kazkas su juo buvo neatsimenu tiksliai, bet zodziu patvirtino, kad gravitacijos sklidimo greitis yra = c, o ne begalinis. Na sutapo ten kazkoks ar tai palydovas jupiterio, ar dar kazkas, kas turejo poveiki kuri buvo galima stebeti vizualiai ir matyt jie turejo detektoriu gravitacijai, ar tai zondas kazkoks salia buvo, ar tiesiog stebejo poveiki kitoms planetoms is ko nustate, kad sviesa sutapo su gravitacija. Reiskia ir elektros ir magnetinio lauko taspats, nors niekas to ir nematuoja, bet kai pamatuoja gaunasi c.

Fotono masė. Iš klasikos m=p/v tada fotonui bus p/c Iš reliatyvumo m=E/c^2 , bet E=p*c , tada m = p/c