Pompėjos tipo vulkaniniai pelenai padėjo išsaugoti dinozaurų fosilijas (0)
Prieš milijonus metų iki vulkaniniams pelenams užklojant Pompėją, grupę dinozaurų jau buvo ištikusi tokia pati lemtis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pompėja – istorinis miestas senovės Italijoje. Pompėja stūksojo netoli Vezuvijaus ugnikalnio, greta dabartinio Neapolio miesto. 79 mūsų eros metų rugpjūčio 24 d. įvyko žymiausias iš visų rašytinėje istorijoje užfiksuotų vulkano išsiveržimas. Vezuvijaus kalnas efektingai sprogo, išmesdamas į 19 km aukštį debesis dulkių, pelenų bei uolienų, uždengusių Saulę. Pompėjos ir Herkulanumo miestai buvo užkloti vulkaninio purvo sluoksniu, be jokių gyvybės žymių. Du miestai taip palaidoti išbuvo po žemėmis 1700 metų. Naujaisiais laikais žmonės po 8 m pelenų sluoksniu atrado palaidotą miestą. Išsiveržimo įspūdžius aprašė Plinijus Jaunesnysis, kuriam pavyko išsigelbėti nuo šios katastrofos.
Manoma, jog žinomiausių plunksnuotų dinozaurų (tokių kaip veloceraptoriai bei tiranozaurai) fosilijos išsaugojo išskirtinį įrodymą apie ugnikalnių išsiveržimus, vykusius prieš maždaug 120-130 mln. metų.
Kinijoje, Jeholos provincijoje rastos fosilijos parodė, jog velociraptorius (lot. Velociraptor mongoliensis, „greitas vagis“ – mažas, judrus, laibas plėšrusis dinozauras ), bei tiranozauras (lot. Tyrannosaurus rex) – kreidos periodo mėsėdis dinozauras) turėjo plunksnuotą kūno dangą, primenančią tokią, kokią turi paukščiai. Jeholos provincijoje rasta itin gerai išsilaikiusi visa ekosistema. Į Jeholos provincijos indėlį taipogi įeina gerai išsilaikę minkštieji ankstyvųjų žinduolių audiniai – raumenys – bei magnolijūnai (induočių augalų grupei priklausantys augalai ). Kadangi gerai išsilaikiusios fosilijos randamos itin retai, mokslininkams kilo natūralus klausimas, kokios sąlygos turėjo būti, kad viskas šitaip gerai išsilaikytų.
Baoyu Jiang, iš Nanjing universiteto Kinijoje, su kolegos mano žinantys, kodėl tos fosilijos yra tokios geros būklės. Jie rado šių fosilijų kaulus dengiančius anglies sluoksnius, išsidėsčiusius taip, šių gyvūnų raumenys būtų sudegę, o skeleto galūnės sulenktos taip, lyg jie būtų palaidoti po žemės ar purvo sluoksniu. Labiausiai tikėtinas variantas, jog jie buvo palaidoti po vulkaninių pelenų sluoksniu, kurių kiekis prilygo Pompėjos miestą palaidojusiam sluoksniui.
„Tyrėjai laiko šį atradimą svariu.“ – sakė David'as Eberth'as iš Royal Tyrrell paleontologijos muziejaus Kanadoje. Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog kol kas apžvelgtos tik 14 gyvūnų fosilijos.“ Jų imties dydis tiesiog per mažas daryti kategoriškus sprendimus,“ – sakė jis. Manoma, jog ir kiti palankūs faktoriai galėjo prisidėti išsaugojant fosilijas šioje srityje.
Žurnalo nuoroda: Nature Communications, DOI: 10.1038/ncomms4151
Jeff Hecht
New Scientist № 2955