Byla baigta – skiepai autizmo nesukelia

Nuomonės nepakeis, nes tėvai žino geriau! Gydytojai degradai, kurie nieko nesupranta, statistika yra melas, o geriausias jų įrodymas, tai jų tikėjimas.

Mano pažįstamų tarpe yra įvairių žmonių - vieni už skiepus, kiti prieš. Iš tų, kurie prieš, niekada pagrindiniu argumentu nebuvo autizmo baimė. Nerimaujama dėl alergijų, imuninės sistemos išbalansavimo rizikos, bendro neigiamo poveikio jaunam ir jautriam organizmui. Kalbama, kad skiepai gal nėra blogai kaip tokie, bet gal per anksti labai jauname amžiuje. Tad šis tyrimas nuramins tik nedaugelį dalį tėvų, tuo labiau, jog ir pats profesorius užsimena "Rimti neigiami poveikiai yra reti". Vadinasi jie yra. Todėl jautresni tėvai ir bijo, o gal būtent jų vaiko organizmui skiepai ir sukels tuos rimtus neigiamus poveikius. Ar gali medicina prieš skiepus atlikti tyrimus ir pasakyti, kad šitam vaikui 100% jokio poveikio nebus, o šitam rizika jau yra? Ir ką daryti tuo atveju, jei skiepai sukels neigiamą poveikį? Kaip atstatyti vaiko sveikatą? Štai tokie pagrindiniai klausimai, kurie neramina daugelį skiepais abejojančių tėvų. Kai įsiklausai į tėvų nerimą, nesunku suprasti, jog skiepų baimė nėra patologiška, o tiesiog didžiulis informacijos stygius. Kitaip tariant, medicinos sistema nedirba šviečiamojo darbo, arba dirba primityviai. Arba ir ji neturi 100% garantuotos informacijos ir remiamasi statistika, kuri nieko nesako apie individualius atvejus. Tuomet nieko stebėtino, kad skiepai vertinami įvairiai - kur nėra tvirtų argumentų, lieka galimybė nuomonių įvairovei.

Geriausias švietimas skiepų klausimu bus po kokios ligos protrūkio, kai išmirs keli šimtai neskiepytų vaikų. Mąstančiam žmogui pakankamas švietimas turėtų būti tas faktas, kad sergamumas ligom, nuo kurių skiepijama, yra praktiškai nulinis.

Bet užtektų vienos skiepų sukeltos komplikacijos, kad būtų pamiršti visi neskiepyti ir skiepai vėl taptų mirtinu baubu.

Būtent. Didžiausia problema, kad medikai labai mažai dėmesio skiria tokių komplikacijų atvejams - reiktų labai detaliai ir aiškiai paaiškinti komplikacijos priežastis ir ką galima daryti, kad to būtų išvengiama. Galbūt galima prognozuoti tam tikras reakcijas į skiepus priklausomai nuo bendros vaiko sveikatos, kraujo tyrimų ir pan. Galbūt pagal tai nustatyti skirtingą skiepijamų vaikų amžių arba dar kažką. Jeigu būtų sveikatai nepavojingi ir patogūs prognozės mechanizmai (kaip vaikas reaguos į skiepus,), kuriais žmonės pasitikėtų, žaibiškai sumažėtų prieš skiepus nusiteikusių tėvų kiekis. O bauginimai epidemijomis čia nepadės. Mes visi esame individai ir tie argumentai, kurie tinka Petrui, gali netikti Jonui. Mokslas turi ir privalo surasti tiek ir tokių argumentų, kurie įtikintų visus, ieškančius atsakymų. Išimtis gali būti tik fanatiškas nusiteikimas prieš, bet apie tai čia ir nekalbu. Priešingu atveju, tai ne mokslas, o religija/diktatūra arba tiesiog mokslo žinių stygius, kuo dažniausiai ir įsitikinę logiški, bet prieš skiepus nusiteikę tėvai.

Tai jau galima miegoti ramiai?

kai mano sūnui po privalomo poliomelito skiepo 7 dienas buvo suparaližuota koja, pradėjau visai kitaip galvoti apie jų naudą... yra nerealiai sunku matyti 9 mėnesių vaiką, kuris jau beveik mėnesį vaikščiojo, o po skiepo negalėjo atsistoti. ir, svarbiausia, jam nepaaiškinsi - "rimti neigiami poveikiai yra reti". Protu gali suvokti, kad poliomelitas yra baisi liga, bet ji toli ir kažkur neapčiuopiama. o nepaeinantis vaikas - tau ant rankų. todėl man keista girdėti, kaip kažkuri iš fanatiškų pusių dėsto argumentus "už" ir "prieš" ir viena kitą puola. nėra skiepai nei išganymas, nei prakeiksmas, kaip pasaulis nėra vien juodas ar vien baltas. Kiekvienas tėvas turi įvertinti pliusus ir minusus, galimas rizikas. Aš, įvertinęs rizikas, trečio skiepo tam vaikui, kuriam buvo stipri atsakomoji reakcija atsisakiau. Bet jei būtų galimybė tirtis - būčiau bandęs išsiaiškinti priežastis... aš iš esmės labai įtariai žiūriu į sveikatos tyrimus, kuriais kažkas "patvirtinama" ar "paneigiama". bet kokiame tyrime tyrėjai abstrahuoja galimų priežastinių poveikių ratą. bet supratimo apie priežastis kas ir kodėl vyksta organizme mes turime ypač nedaug. užtenka atmesti bent vieną svarbų veiksnį ir rezultatai gaunasi iškreipti.

Tokia logika teisinga, niekas jokių pretenzijų dėl vaikų su padidėjusiu alerginiu jautrumu neskiepijimo neturi. P.S. Aš pats nuo MMR'o vos nenumiriau, bet geriau jau viena mirtis kas dvejus (ar daugiau) metų nuo skiepų, nei tuzinas mirčių kasmet nuo tymų.

Matot, tėvai žino geriau, nes savo vaikus gali stebėti realiu laiku ir palyginti visus prieš ir po. Kas neturit vaikų, palaukit, juk dar viskas prieš akis. Iš tikrųjų ligos pasireiškia ne be priežasties, ir alopatinė medicina išsisukinėja tikros esmės aiškinimu užsiiminėdama pelninga ligų kontrole. Ne gydymu, o kontrole. Skiepai vieni iš jų. Teisingai, išimčių visada pasitaiko, bet tai ne ta praktika, kuria žmonija turėtų užsiiminėti.

Skiepų riziką mažesnė nei ligos, nuo kurios skiepijama. O pasekmė, tik 7 dienos paralyžiuota koja, vietoj kapo duobės - geras variantas sakyčiau.

100% nesutinku. tokiame skaičiavime yra kelios esminės klaidos: 1) vaiko ar žmogaus gyvybės vertė yra begalinė. ir toje, ir toje lygybės pusėje yra begalybė. kuri begalybė didesnė? - jos abi lygios. ir nėra šioje žemėje žmonių (tame tarpe ir tu, Niemand), kurie galėtų ir turėtų moralinę teisę nuspręsti kuri pusė pasmerkiama mirčiai ir kuriai šios lygybės pusei suteikiamas gyvenimas. 2) antra esminė klaida - imamos kažkokios prielaidos, kurios nustato kas atsitiks jei kažkas (ar visi) nustos skiepytis. Skaičiuojami procentai kas susirgs, kiek kainuos gydymas, kas mirs ir t.t. Šios prielaidos geriausiu atveju yra labai netikslios. Keičiasi ir tobulėja diagnostikos ir gydymo metodai, keičiasi žmonių imuno atsako sistemos, keičiasi ir evoliucionuoja tie patys ligų sukėlėjai. Yra ne viena ir ne dvi studijos, kurios pateikia visiškai kitokius argumentus ir skaičius - bendros kai kurių ligų gydymo išlaidos būtų gerokai mažesnės nei bendros išlaidos skiepams. Tačiau kas gali paneigti (vieno garbaus amžiaus žmogaus žodžiais tariant), kad už visų šitų klausimų ir tyrimų nekyšo "big pharma" ausys? juk pagrindinė liga, nuo kurios miršta žmonės žemėje yra maliarija. O be Bilo Geitso remiamų iniciatyvų jokių "big pharma" žingsnių šitoje srityje negirdėti...

pasikartosiu - net ir vienos gyvybės kaina yra begalinė. immortallt, ar jautiesi turintis teisę spręsti?

Idiotams tai bus tik "įrodymas", kad šitas daktaras yra nupirktas žydmasonų-reptilijų-farmacijos mafijos. Tikimybė neskiepytam numirti nuo ligos yra tūkstančius kartų didesnė, nei galimo komplikacijos. Labai gaila, kad baigia išmirti senoji karta, kur gyvenant natūraliai pilnametystės sulaukdavo tik kas antras-trečias neskiepytas vaikas.

Saloniniame pokalbyje ar supermamyčių forume tokie "argumentai" gal ir suveiks, bet ne čia. Praktiniame gyvenime mums tenka nuolatos susidurti su tokia šėtono aritmetika. Ar turėtume į gatves išleisti automobilius, jei jie gali sukelti avarijų? Koks turėtų būti "saugus" automobilių greitis mieste ir koks užmiestyje? Miško keliuke? Ar reiktų leisti greitosios pagalbos automobiliams viršyti greitį, jei tai gali reikšti papildomas avarijas? Kokių vaistų turi būti perkama ligoninėms - pigesnių (ir tuo pačiu prastesnių), bet daugiau, ar brangesnių (geresnių), bet mažiau? Ar leisti naudoti vaistą, kuris pagydo plaučių uždegimą 40proc atvejų, bet 1 proc atvejų sukelia infarktą? Visais šiais atvejais tenka lyginti ne blogą ir gerą variantus, bet apyblogį/apygerį su apyblogiu/apygeriu. Greitosios pagalbosa automobilis gali išgelbėti šimto žmonių gyvybes, bet mirtinai sužaloti pėstįjį. Idealių sprendimų praktiniame gyvenime nebūna.

Ir vienu, ir kitu atveju tu eini lažybų. Tik statysi ant 99/100 ar 9999/10000 tikimybės išgyventi? Tai ką rinksis? O jei žmogus durnas ir jis renkasi 90/100? Patį blogiausią variantą? Ir renkasi net ne už save, o už sprendimo priimti negalintį vaiką? O šiaip gyvybės vertė nėra begalinė. Emociškai, taip. Vertė deja apibrėžiama. Tiesa, lengvai apibrėžiama tik valstybei/visuomenei individo sukuriama vertė.

Juokingiasia yra kai zmogus gincyjasi del to ko nenori suprasti arba del to kas yra aisku bet tai nutinka jam... Tarkime logiskai mastant jeigu skiepas tinka milijonui zmoniu ir is to milijono paskiepytu mirsta 0,1% ar dar maziau. ir tai dazniausiai mirsta ne del to skiepo sukeltu komplikaciju bet del tevu ir galiausiai daktaru aplaidumo, na taip jau yra. Ir vistiek kazkas atejes sugeba gincytis jog tai nera gerai. Asmeniskai mano seimoje yra ne vienas ir ne du gydytojai, motina aukstos kvalifikacijos anesteziologe, visi mano seimoje yra gimineje yra skiepiti ir ne po viena kata, ir pats pries kelis metus pasiskiepijau eiline doze nuo stabliges, difterijos ir kitu ligu, vistik geriau yra skiepytis is anksto nei paskui tarkime susizeidus ryt antibiotikus ir tiketis jog joks velnias neuzpuls. Nenoriu issiplesti i viena ar i kita puse, bet esme yra tokia: skiepas yra naudingas dalykas, ir kaip kazkas minejo taip tai nera zmonijos isgelbetojas bet tai tikrai ne prakeiksmas bent jau kol kas. Net vandeni geriant kai kam gali issivistyt koksnors inkstu nepakankamumas, nekalbu jau apie skiepus kuriuose daznai yra tikrai kenksmingu preparatu. Tik kazkodel as manau kad turi islikti stipriausia, o silpniausi turi pasitraukti is viso to proceso.

Kad rastume atsakymą žvilgsnį reikia nukreipti kitur. Žmogus turi suvokti dėl ko ligos kankina jo kūną. Sirgti nėra lemtis, ligos tai ženklas, kad kažką žmogus daro ne taip. Jis vis kartoja ir kartoja, tas klaidas ir vis nepasimoko iš jų. Viskas kartojasi, nes sistema maskuoja tuos ženklus, o męs tai laikome gydymu. Esmė tokia. Jei jam gimus placenta nebus iškart atskiriama, o leidžiama jai tvinkčioti ir išspausti visą kraują. Jei jam nuo kūdikystės nebus taikomas abejotino poveikio skiepų kalendorius ir jei nuo gyvenimo pradžios žmogus maitinsis vien motinos pienu, o vėliau Gamtos jam skirtu maistu, saulės maistu, gyvu maistu, kurio nepalietė mirtis (kepimas, virimas, marinavimas, sūdymas ir pan.). Toks žmogus nežinos kas yra ligos. Jei mėginsite tuom įsitikinti patys (praktikuojant žaliavalgystę, vaisiavalgystę ir pasninką) patirsite tai kas vadinama detoksikacija. Tik išvadavus kūną ir protą nuo visų toksinų ir organizmui atsistačius suprasite, kad visą laiką gyvenote iliuzijų pasaulyje.

Na kantrybė, Aquarius, žinok turi ribas. Arba tu pateiki normalius šaltinius savo skiedalams, arba šiaušk neberašinėjęs nesąmonių. Nes rodai savo kvailumą - nesidaryk gėdos.

Tiesa pasakius man tai daryti jau pradeda nusibosti. Esu tik laikinas epizodas Jūsų akims. Laikinas vėjo dvelgsmas, kuris turi pradžią ir pabaigą. Pabaiga jau čia pat. P.S. normalių šaltinių tokiems "skiedalams" nėra. Nes tai kas normalu man - nenormalu Jums. Oficialus mokslas tai vadina "nonsense" ir diskredituoja bet kokį antidogmatišką išsišokėlį. „Naujos mintys ir tiesos priimtinos tik tada, jei yra pademonstruotos individualia lyderių praktika. Žmonės neis naujų minčių keliu, kol nepamatys čempiono plaukiančio prieš senų ir neteisingų doktrinų srovę. Niekas neatsisakys malonumo tol, kol nebus priverstas to padaryti. Niekas savo valia neatsisakys tam tikrų produktų, kol galvos, kad jie geriausi ir nežinos, jog yra kai kas geriau, kai kas pranašesnio, kai kas be galo nuostabesnio. Pats švariausias, pats nuostabiausias, geriausiai įsisavinamas maistas žmogui gali būti tik toks, kuris jam yra numatytas biologiškai, gamtos dėsniais – ir natūralios formos. Jeigu kuriant žmogų jis buvo pats nuostabiausias, tai jo maistas tada buvo pats nuostabiausias ir maistingiausias, ir todėl visi mišiniai, atsirandantys šiuolaikinės virtuvės dėka turi būti neatidėliotinai įvertinti kaip žemiausios rūšies – jie atstovauja regresiją ir žmonijos išsigimimą“ // Arnoldas Eretas „Gydomoji begleivės dietos sistema“ Bet kokiu atveju savo tikslą aš pasiekiau. To įrodymas yra tai, kad visa tai skaitote. Ir skaitote ne Jūs vienas. Visiems žmonėms belieka tik laukti, kada mano "skiedalai" - PASIKARTOS Jų aplinkinių kalbose ar kur nors kitur. Tuomet viską suprasite ;]

Na taip, panašiais principais veikia sektos. Tačiau į jas įsitraukia tik protiškai atsilikę, mokslo nekramtę asmenys. O tokie visad skiedžia apie sąmokslo teorijas ir t.t. Sėkmės.