Visuomenės kvailumas mokslininkams varo depresiją

Istoriškai, taip. Ilgą laiką kunigai buvo vienas labiausiai išsilavinusių visuomenės sluoksnių, atlikdavo kaimo psichologo, globėjo, advokato, notaro funkcijas. Natūralu, kad iki visuotinio švietimo epochos jie pelnytai užsitarnaudavo autoritetą. Dar viena priežastis, dėl ko kai kurios konfesijos (amišai, mormonai, kai kurios radikalios islamo atšakos) priešinasi pilnaverčiam viduriniajam švietimui. Žmogus, kritiškai ir be baimės žvelgiantis į mokslininką, teisininką, biurokratą, politiką, lygiai taip pat matys ir kunigo netobulumą. Jis nebebus aklai paklusnus. Ne tikėjimo čia bėda - o santykio Bažnyčios kaip institucijos su tikinčiuoju kaip bendruomenės nariu. Tarp katalikų, apskritai krikščionių ir kitų religijų dvasininkų ar vienuolių turiu keletą draugų ir šiaip gerų pažįstamų. Vertinu juos kaip išmintingas, gilias asmenybes, bet tuo pačiu pastebiu, kad ir jie mane vertina - atvirai diskutuoja ganėtinai nebažnytinėmis temomis, domisi įvairiomis sritimis. Stereotipiškai atrodytų neįmanoma su katalikų kunigu šnekėti apie kosmologiją, genetiką, dirbtinį intelektą, abortų etiką, islamą ir t.t. - bet tokia nuostata labai klaidinga. Įmanoma, lygiai kaip įmanoma apie religiją šnekėti su atviros minties mokslininku.

Tai aš tą ir sakau, visos bažnyčios yra UAB Raga i kopita tipo kontoros, parduodančios pridurkams "tiesą". Pavieniai bažnyčių atstovai, su kuriais galima protingai susišnekėti, jokiu būdu neiliustruoja bažnyčios kaip institucijos veiklos, nes tokių vienetai. O ir tie, kiek teko asmeniškai susidurti,: - į bažnyčią atėjo iš materialinių paskatų - stipendija studijoms (visai nebūtinai religinėms, kunigai sėkmingai ir fiziką studijuoja), išlaikymas, galimybė už bažnyčios pinigus užsiimti tikrai įdomia veikla... - patyliukais juokiasi iš bažnyčios oficialios pozicijos dauguma klausimų.

- Jeigu ūkininkas gano karves 100ha sklype, tai jis bus teisus, sakydamas, kad jo žemė plokščia, o į tamstą pažiūrės kaip į invalidą.. Reikia visada sekti kontekstą, nes žodžiai nėra griežtai vienareikšmiai, už to dažnai užkliūna visoki pasipūtę savimylos, kurie nesuprato Australijos aborigenų apie Australijos "plokštumą" ir "plaukiojimą" vandenyne (iš ten ir atėjo šis pasityčiojimas, nes apie Žemės planetos apvalumą buvo puikiai žinoma antikoje ir net senąjam Egipte)..

Aha, o ką daryti, kai pilietis , atvykę tiesiai iš mokyklos suolo. Ko ir kaip juos ten moko, kad nesugeba mintinai suskaičiuoti „2+2x2", nežino, kuriame svieto gale yra Odesa ar valgomosios druskos cheminės formulės? Moko, faktas. Pats ne per seniausiai mokykloje dirbau - žinau. Tačiau per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo. Parašė kontrolinį ir pamiršo. Susieti faktą, dėstomą šiandien, su faktu, išdėstytu užpernai? Pasvajok! Ir dar norime, kad tokia „žaliava“ sugebėtų skaitydama delfį atsirinkti mokslą nuo pseudomokslo... Gali nors baslį tašyt tokiems į makaulę - nesupras, kodėl skiepai veikia, o horoskopai ne.

- Pirmiausia, tai žmonijai nereikia, kad visi būtų profesoriai. Antra, tai enciklopedinės žinios šiandien prarado svarbą būti "rezidentinėmis", nes su bet kokia "tablete" rasiu internete. Trečia, tai rimtai stebimas žmonių sveikatingumo ryškus kritimas ir visuose amžiuose. Radijacija nuo avarijų ir sreateginių ginklų bandymų galų gale pasirodė? Taip gausiai ir tokio buko elgesio dar nebuvo stebėta niekada.

Pirma, mums nereikia, kad mokslo daktarų, nes kas tada pagal jų mokslą kelius ties. Tačiau mums reikia, kad visi, kuriems sveikata leidžia, sulaukę tam tikro amžiaus būtų verti brandos atestato - t.y., kad jie galėtų savarankiškai priimti sprendimus ir išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Kas apima ir tai, jog jie privalo mokėti atsirinkti pagrįstus teiginius nuo šarlatanizmo. Ar dabartinė švietimo sistema tai skatina? Nifiga: jei tau patinka eilėraščiai, tai gali nesimokyt matiekos. Jei tau patinka matieka, tai pakanka, jog būsi puse ausies girdėjęs apie Biliūną ir Žemaitę. Ir tuomet norime, kad tokie tikra žodžio prasme puspročiai sugebėtų išanalizuoti jiems brukamą informaciją (literatūriniai gebėjimai) ir padarytų teisingus sprendimus (matematiniai)? Queer, stačia pederastija antikine prasme. Antra, „tabletė“ neapsaugos nuo virbalų kišimo į rozetę. Enciklopedinės žinios diegiamos tam, kad jų nereikėtų gūglinti tada, kai jų netikėtai prireikia. Galų gale, jos kartais diegiamos tam, kad suvoktume, kaip kiti mąsto vienoje ar kitoje situacijoje ir mums nereikėtų išradinėti dviračio. Kad jaunimas pripratęs organiškai prieštarauti istoriniams autoritetams - auklėjimo problema. Anaiptol nesakau, kad autoritetais dera tikėti aklai, bet joprst savarankiškumas - tai pirmiausia mokėjimas pasinaudoti kitų patirtimi. Be jos mes nemokėtume net bato raištelių užsirišti. Trečia, koks dar sveikatingumo kritimas? Ar čia eilinis new-age frykizmas? Statistika sako priešingai: žmonės vis rečiau miršta nuo užkrečiamųjų ligų, apsinuodijimų, traumų, vidutinis amžius stabiliai didėja. Kad vis daugiau senolių baigia gyvenimą tarp vėžininkų, parkinsonų ir diabetikų - tai didžiausia šlovė medicinai ir mokslui. Prieš šimtmetį džiova apsirgęs dvidešimtmetis rankas išbučiuotų daktarėliui, žadančiam, jog jis sulauks 70 metų ir numirs nuo demencijos. O kitam daktarėliui, žadančiam, jog jo vaikai ir anūkai su 95% tikimybe sulauks pilnametystės turbūt visus dvarus užrašytų. Užsisėdėjai komforto zonoje? Tau ir čia nebepatinka?

Puspročiai tam ir puspročiai, kad jiems proto neįkrėsi. Bet tokiems galima įskiepyti pagarbą protui ir protingiems žmonėms, duoti aiškiai suprasti, kad ne jiems mokslas skirtas, ne jie priiminės sprendimus esminiais klausimais ir reikia klausyti protingesnių. Sovietinė sistema viską labai gražiai išdiferencijuodavo: 30 proc. baigdavo tik 9 klases ir profesinę, 30 proc. - 12 klasių ir kokią aukštesniąją ir tik 40 proc. aukštąjį. Tas atitinka realų statistinį proto pasiskirstymą. Dabar gi puspročiai urmu baigia universitetus ir įsivaizduoja esą labai protingi. Bėda tame, kad visa švietimo sistema orientuota į puspročius ir skiepijama idiotiška mintis, neva pusprotis irgi protingas, t.y. jo "nuomonės" turėtų kažkas klausyti.

Klasė klasei nelygu. Tarkim, iš mano ir žmonos klasių be problemų ir ne prasčiausiais pažymiais baigė bakalaurą. Ko negalėčiau pasakyti apie ankstesnę mokyklą, kurios absolventui net ir kolegijos diplomas rimtas pasiekimas. Nieko keisto, kad paskui tokie balsuoja už Paksą. Bet man labiau neviltį varo kas kita. Kaip gali būti farmacijos studentė arši homeopatijos proponentė? WTF?

Nes šiais laikais studentu tampama ne už protą, o už pinigus. Dauguma univerkių ir visos kolegijos priima ir laiko bet ką, kad tik gautų pinigų, tiek valstybinių, tiek ir privačių. Mokymo procesas orientuotas į kuo mažesnius kaštus, o ne kokybę.

O kokios problemos? Dažnas, net ir baigęs mokslus, jais vis tiek nesivadovauja praktiniame gyvenime. Matyt, tokio žmogaus galvoje visi tie mokslai ir teorijos užima maždaug "nuomonių" vietą - vadovėlis mano vienaip, "Mužiko rytas" mano kitaip, o Zosė mano dar kitaip. Tai kuo nori, tuo ir tiki. Ypač jei kažkuo tikėti patinka arba neša materialinės naudos.

O jei pridurčiau, kad ta studentė nekvaila, puikiai išmano chemiją, fiziką ir matematiką, baigusi vieną geriausių mokyklų ir kilusi iš inteligentų šeimos, kur tėvas puslaidininkių fizikos daktaras, o motina gydytoja? Tamsumo niekaip neapkaltinsi, bet visgi turi būti kažkokios priežastys, kad trečiakursė farmacininkė staiga pradeda domėtis Hannemano „mokslu“. Neveikianti švietimo sistema? Vis dėlto, sakyčiau, kalti patys mokslininkai, kreipiantys mažai dėmesio, kaip atskirti mokslą nuo šarlatanizmo. Šarlatanai dažnai turi būrius sekėjų, finansinį užnugarį, jiems publikuoti savo iškrypusias fantazijas kur kas paprasčiau nei mokslininkams. Bet mokslininkai į juos žiūri pro pirštus (jei tik patys nesusivilioja stoti į jų gretas), užsiiminėja savo siaura sritimi ir į tokių diletantų veiklą nesikiša - nes, matai, „nerimta“. Klasikinis pavyzdys - ką vaistinėse veikia taip vadinami „homeopatiniai preparatai“? Juolaba, kad dauguma jų visai nėra homeopatiniai - tik pavadinti taip, kad jais būtų galima prekiauti kaip maisto papildais apeinant visas klinikines procedūras. Akivaizdus įstatymų apeidinėjimas ir vartotojo teisių pažeidinėjimas. Sunku reglamentuoti, kiek veikliosios medžiagos turi būti tabletėje, jog ji turėtų teisę papulti į lentyną su kitais vaistais? Sunku reglamentuoti, kad Rusijos glūdumoje verdamas makalas nebūtų pavadintas „liaudies medicina“? Sunku sureguliuoti, kad į vaistinių lentynas praeitų tik tokie preparatai, kurie yra praėję visus privalomus klinikinius tyrimus nedarant išimčių vienai ar kitai preparatų grupei? Ne, ateis ruduo ir vėl girdėsime medikų pamokymus nesigydyti gripo antibiotikais. O kas paprotins nesigydyti maltais koralais (bala žino, iš kokio žvyro karjero jie iškasti) po 70 Lt. už arbatinį šaukštelį?

O kaip ramunėlių arbata? O valerijono trauktinė ar ekstraktas? Ko gero, niekas nesiginčys, kad ramunėlių, liepžiedžių arbata su medum daugiau ar mažiau padeda paprasto peršalimo atveju, o klinikinių bandymų nebuvo...

Tikrai nebuvo? Tiek liepžiedžių, tiek medaus aktyviosios medžiagos seniai identifikuotos, ir jų savybės neblogai žinomos. Tuo labiau, kad nei konkreti arbata, nei medus savaime nėra vaistas. Plaučių uždegimo jais neišsigydysi. Galų gale, nekalbu apie tradicinę liaudies mediciną, kuri simptomų malšinimui ar imuniteto stiprinimui naudojama šimtmečiais. Nereikia didelių klinikinių tyrimų, kad žinotum, jog skorbutą gali išsigydyti valgydamas vaisius ir daržoves - ar tai būtų burokėliai, ar citrinos, ar rauginti kopūstai. Kalbu apie „naujus stebuklingus vaistus“, kurių niekas prieš pusmetį nežinojo ir, tuo labiau, nėra jokio mechanizmo, kaip tas „vaistas“ galėtų veikti. Pvz., ar tiki, kad tigro ilties miltukai pagerins potenciją? Kuo taip sveikiau gerti jų arbatą, nei sukapoti porciją šaltienos?

Tikiu, kad amerikoje nieks nežinojo apie stebuklingą vaistą - liepžiedžių arbatą Taip pat lietuviai tikrai nieko nežino apie kazachų tradicinę mediciną, bet tas jokiu būdu nereiškia, kad jie neturi liepžiedžių ar ramunėlių analogų. Žodžiu jokių ribų čia nepripaišysi. P.S. Potencijos klausimai 99,9999 proc. psichologiniai, todėl stebuklingi placebai puikiai tinka, svarbiausia - kad vartojantis pats tikėtų.

Placebo veiksmingumas koreliuoja su jo „gamybos“ egzotika ir kaina. Va, kai etiketėje parašyta, kad ten sumalti Didžiojo barjerinio rifo koralai - tai žymiai stebuklingiau nei kalkės iš Akmenės cemento (nors rimčiau pasidomėjus, gali paaiškėti, kad būtent ten ir iškasta). Kur kas geriau būtų, jei žmogus pats pripažintų, kad jo sutrikimas psichologinis ir eitų pas specialistą užuot švaistęs pinigus vien dėl skambaus pavadinimo - atseit tolimų kraštų liaudies medicina, nors kaži ar vietiniai patys ją naudoja, ar tai tik mitas paleistas apsišaukėlio akademiko kur Rusijos glūdumoje.