Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dabar yra naujas didžiausias aplinkos veiksnys-žudikas. 2012 metais jis nusinešė septynis milijonus gyvybių ir tai viršija mirusiųjų skaičių nuo cigarečių bei daugiau nei dvigubai – ankstesnius vertinimus.

Stebima oro tarša daugiau, nei pusėje iš 1600 tirtų miestų viršija saugią kietųjų dalelių (KD) ribą. Aukščiausi rodikliai – skurdesniuose Pietryčių Azijos regionuose ir Ramiojo vandenyno vakaruose.

Delyje, kur oro užterštumas didžiausias pasaulyje, dėl taršos anksčiau laiko kasmet miršta apie 10 000 žmonių. Dauguma jų miršta dėl insultų, širdies ligų ir vėžio ir atvejų daugėja.

„Daug vai­kų ser­ga plau­čių ne­pa­kan­ka­mu­mu ir tu­ri kvė­pa­vi­mo pro­ble­mų,“ sako Anumita Roy Chowdhury, Švaraus oro programos Indijos mokslo ir aplinkos centre vadovė. „Yra stipri koreliacija su skubiomis hospitalizacijomis žiemą, kai tarša didelė.“

Aukštųjų technologijų sprendimai

Tačiau nors plačiai sutariama, kad emisijų ribojimas yra efektyvus sprendimas, stipriai paveikti miestai gręžiasi į technologinius sprendimus. Manuel Gea González vardo ligoninė Meksike pernai parodė „smogą valgantį“ 2500 m² fasadą, padengtą titano dioksidu, kuris šviesoje neutralizuoja oro taršos elementus. Dizaineriai tvirtina, kad per dieną jis neutralizuoja 1000 automobilių poveikį.

Netgi dar didesniame projekte, Milane 2015 m. duris atversiančiame Palazzo Italia, daugiau, nei 13  000 m² per šešis aukštus, bus naudojamos panašios medžiagos. Olandų mokslininkai taip pat pritaikė sistemą keliams, tvirtindami, kad taip tarša gali sumažėti 45 %.

Medžiaga nėra labai brangi – statybų kaina išauga vos 4-5 %. Bet tokių pastatų poveikis apsiriboja tik artimiausia aplinka, ir koncepcijos išvystymo pastangos pasiūlė naujoviškesnius, personalizuotus sprendimus.

Pirmasis taršą naikinantis eilėraštis pasirodė šią gegužę Šefilde, Anglijoje. 20 metrų juosta su Simono Armitage'o eilėraščiu „In Praise of Air“, padengta titano dioksido nanodalelėmis, galinčiomis kasdien pasipriešinti maždaug 20 automobilių išmetamiems teršalams. Nors tai tik kūrybinga vietinio poezijos festivalio reklamos priemonė, ji tarnauja kaip koncepcijos, jog ši technologija gali būti sujungta praktiškai su bet kokiu audiniu, patvirtinimas, kuris ateinančiais mėnesiais bus pakartotas dar su keliomis juostomis ir plakatais.

Bet galutinis tikslas yra mums visiems sukurti oro gryninimo priemones. Poema yra Catalytic Clothing, dizainerės Helen Storey ir polimerų chemiko Tony'io Ryano, siekiančio įtraukti titano dioksido nanodaleles į skalbiklius, kad jomis būtų padengiami skalbiniai, bendradarbiavimo produktas.

„Drabužiai yra būdas tai atlikti, nes jie yra visur,“ sako Ryanas. „Sheffieldo dydžio mieste, reiktų kasmet atsikratyti 1000 tonų azoto dioksido (NO₂), kad atitiktų oro kokybės reikalavimus, kurie yra maždaug 3 tonos per dieną.“

Koncepcijos pagrindas – masinis dalyvavimas. Ryanas sako, kad vienas žmogus, dėvintis šia skalbimo priemone išskalbtus drabužius, per dieną iš oro galėtų pašalinti 5-6 gramus NO₂ – tai reiškia, kad šiek tiek didesnė, nei pusės milijono Sheffieldo populiacija kartu galėtų padėti miestui pasiekti NO₂ ribą.

Vienas trūkumas, kad specialiu skalbikliu išplauti drabužiai neatskirtų atmosferos teršalų, taigi brangūs kvepalai būtų neutralizuojami lygiai taip pat sėkmingai, kaip ir smogas. Tai sukėlė problemų gamintojams. Taip pat buvo išsakyta nuomonė, kad pačios dalelės gali erzinti odą, nors Ryanas – išbandęs produktą savo kailiu – tai neigia.

Asmeninė apsauga

Greitesnį ir paprastesnį variantą siūlo asmeninis taršos monitorius. MicroPEM jutiklis, sukurtas Research Triangle institute (RTI), matuoja įvairius duomenis ir padeda naudotojui valdyti riziką.

Pirmieji bandymai nukreipti į vidaus patalpų taršą besivystančio pasaulio viryklėmis, kasmet nuodingais dūmais sukeliančiomis daugiau, nei 2 milijonus mirčių, daugiausia dėl kvėpavimo takų ligų. Bet prietaisą galima naudoti daug kur ir sekti įvairias grėsmes sveikatai.

„Daugelio ligų atveju dar nenustatėme, ar koks vienas taršos komponentas kelia daugiau grėsmės, nei kiti,“ sako prietaiso vyriausiasis inžinierius ir RTI aplinkos poveikio ekspertas dr. Charlesas Rodesas. „Bet jis gali įvertinti staiga pasireiškiančias ligas, pavyzdžiui astmą ar plaučių ligas, kur nereikia būti konkrečiam, pakanka tiesiog išmatuoti bendrą tam tikro dydžio dalelių lygį.“ Astmos atveju, vienu dažniausių su oro tarša susijusių būklių, priepuolis gali ištikti netrukus po teršalų poveikio ir ankstyvas įspėjimas gali išgelbėti gyvybes.

Rodesas tiki, kad asmeninės stebėjimo priemonės labiausiai oro užterštumui jautriems žmonėms tinka geriau, nei stacionarios sistemos. „Daugiausiai aplinkos grėsmes parodo susikirtimas tarp labiausiai veikiamų ir labiausiai pažeidžiamų – ir asmeninio lygio lygio matavimas yra ko gero vienintelis būdas tai išsiaiškinti.“

Mokslininkas įsitikinęs, kad technologijos persikelia iš laboratorijų aplinkos prie viešo prieinamumo, sekdamos įkandin akademinių institucijų bandymų JAV, JK ir Kinijoje. Dabar prietaisas kainuoja apie 2000$, bet išaugus paklausai, turėtų atpigti, nors gali tekti imtis kai kurių kompromisų, kad prietaisas taptų prieinamas. „Jei norite ko nors, kas paprastai naudojama, paprastai tai būna ne taip tikslu ar konkretu,“ sako Rodesas.

Kaip bebūtų MicroPEM gamintojai teigia, kad tai bus sudėtingiausias mobilus taršos matuoklis. Nors išmaniųjų telefonų programėlės klesti, jų funkcijos yra tik paprasčiausios.

Žinojimas yra galia

Reikšmingų jutiklių galėtų suteikti biomimikrija. Zoologas dr. Fritzas Vollrathas iš Oxfordo universitetodirbo su vorais, semdamasis įkvėpimo iš jų naudojamų medžiagų ir metodų, ir tiki, kad jų tinklų jautrumas nepralenkiamas.

„Gijų plonumas ir elektrinis krūvis leidžia pagauti bet kokią aplink lekiojančią dalelę, o skysčio danga veikia kaip jas sujungiantys klijai,“ sako Vollrathas. Tinklas pakankamai jautrus, kad būtų galima pagauti „atskiras poras ir atomus.“

Vollrathas tiki, kad sintezuotas šilkas būtų idealus teršalų sugavimo ir matavimo įrankis, atskleidžiantis pavojaus mastą atmosferoje. Tai galėtų būti patikrinta, cheminiu mėginiu išsiaiškinus, kas buvo pagauta. Jo vizijoje toks tinklas galėtų būti panaudotas visur, nuo nelaimių zonų iki ligoninių ir namų – „tinklas šalia taršos šaltinio – pavyzdžiui, virš kamino.“ Jo koncepcijos jau įgyvendinamos.

Minios finansavimas ir mokslas taip pat siūlo sprendimus. Kinų inovatoriai paleido FLOAT projektą, leidžiantį gyventojams oro kokybės rodiklius pasitikrinti taršai jautriais aitvarais, ir gautus rezultatus pateikti į duomenų bazę, kur jais būtų galima pasidalinti. Panašūs piliečių aljansai kyla į dangų nuo Londono iki Filadelfijos.

Iš visų futuristinių galimybių, ši gali būti efektyviausia iš tų, kurių gali imtis piliečiai. „Duomenų pateikimas reiškia didesnę atskaitomybę,“ sako dr. Carlos Dora, PSO Intervencijų vardan sveikos aplinkos koordinatorius, pažymėdamas, kad vyriausybės pasiryžusios gali veikti taršos poveikį – pavyzdžiui, kaip Berlyne, kur kai kuriose zonose draudžiamas privačių automobilių eismas, ar Pekine, kur dėl 2008 m. olimpiados sumažinta gamyklų veikla sukėlė žymų oro kokybės pagerėjimą.

Tiesa tokia, kad spaudimas, daromas valdžiai, turinčiai įgaliojimus kažką pakeisti, dar nesumažino mirtino taršos prakeiksmo.

Kieron Monks
CNN.com

Komentarai (5)