Intensyvi po milžiniško sprogimo atsiradusi šviesa, kuris vyko prieš 12 mlrd. metų, netrukus po Didžiojo sprogimo, neseniai pasiekė Žemę ir buvo užfiksuota kelių astronomų grupių. Šviesą pastebėję astronomai sako, jog ji leis geriau suprasti, kaip Visata atrodė ankstyvoje jaunystėje.

Manoma, kad gama spinduliai yra katastrofinis energijos išsiveržimas, kuris įvyksta tuomet, kai žvaigždė baigia savo egzistenciją. Gama spindulius astronomams dar ne iki galo supranta, tačiau jie nuolat kelia mokslininkų susidomėjimą.

SMU yra pirmasis, užfiksavęs šį spindulių pliūpsnį, tvirtina Farley Ferrante'as, SMU Fizikos departamentą baigiantis studentas, vadovavęs stebėjimams.

„Kaip skelbia NASA, gama spindulių sprogimai yra galingiausi, kurie kyla po Didžiojo sprogimo. Šių sprogimų metu per dešimt sekundžių išskiriama daugiau energijos, nei išskirs Saulė per 10 mlrd. jos egzistencijos metų“, – sako F. Ferrante'as.

Dalis šių spindulių yra susiję su supernovomis ir masyvių žvaigždžių mirtimi, sako fizikos profesorius Robertas Kehoe'as, vadovaujantis SMU astronomų komandai.

Mokslininkai negalėjo aptikti optinės šviesos iš gama spindulių sprogimų iki dešimtojo dešimtmečio antros pusės, kai buvo patobulinta teleskopų technologija. Elektromagnetiniame spektre gama spindulių bangos trumpiausios ir jie matomi tik naudojant specialius detektorius.

Gama spindulius išskiria milžiniškos žvaigždės, kurių masė maždaug 50 kartų didesnė nei mūsų Saulės. Sprogimai įvyksta tuomet, kai žvaigždės nebeturi energijos atlaikyti gravitacijos spaudimą ir sprogsta, suformuodamos juodąsias skyles.

Išoriniai sluoksniai sprogsta, iššaudami visą medžiagą išilgai sukimosi ašies galingomis, aukštos energijos srovėmis, kurios apima gama spindulius. Kai gama spinduliuotė mažėja, po sprogimo susiformuoja matoma šviesa, kuri išnyksta labai greitai. Mokslininkai atstumą nuo sprogimo vietos apskaičiuoja pagal spinduliuotės dažnio mažėjimą, dar vadinamą raudonuoju poslinkiu.

„Optinė šviesa matoma nuo kelių sekundžių iki valandų. Kartais optiniai teleskopai geba užfiksuoti spektrą, o tai leidžia mums nustatyti raudonąjį poslinkį, kuris parodo, kaip greitai šviesos šaltinis nuo mūsų juda“, – aiškina R. Kehoe'as.

Analizuodami naujojo užfiksuoto sprogimo vaizdus, astronomai gali gauti žinių apie ankstyvąjį mūsų visatos formavimąsi.

„Kai įvyko šis gama spindulių sprogimas, visata atrodė visai kitaip nei dabar, – sako R. Koeh'as. – Tuomet ji buvo ankstyvame galaktikų formavimosi lygyje ir dar nebuvo sunkių elementų, kurie leistų susidaryti į Žemę panašioms planetoms.“

Komentarai (5)