JAV mokslininkai išvedė naują šilkaverpių vikšrų rūšį, gaminančią ypač tvirtą voro šilką, kas netolimoje ateityje leis žymiai pigiau ir efektyviau gaminti šį vieną tvirčiausių egzistuojančių audinių, savo tvirtumu kelis kartus pralenkiantį aukščiausios rūšies plieną.

„Kraig Biocraft“ laboratorijos mokslininkai išskyrė voro DNR geną, atsakingą už specifinio audinio gamybą, ir įterpė šį geną į šilkaverpio vikšro genomą. Tokiu būdu „modifikuotas“ vikšras vietoj įprasto šilko pradėjo gaminti voro šilką. Iš tokio genetiškai modifikuoto šilkverpio kiaušinėlių išsiritę nauji vikšrai šį geną paveldėdavo, todėl pramoninė voro šilko gamyba naudojant šį būdą tapo įmanoma.

Nors vorų šilkas jau kuris laikas naudojamas tiek medicinoje, tiek pramonėje, tiek karo pramonėje, norint išgauti didelį kiekį šilko, reikėdavo išauginti daugybę vorų, kas užimdavo daug laiko ir reikalaudavo daug išteklių. Anot „Kraig Biocraft“ laboratorijos vadovės K. Thomson, gaminant voro šilką šilkaverpiais vikšrais, vieno kilogramo audinio savikaina siektų apie 150 JAV dolerių. Palyginimui, naudojant kitą audinio gavybos būdą E.Coli bakterijomis, kilogramo audinio savikaina siekia apie 130 tūkst. JAV dolerių.

„Voro šilkas gamtoje turi išties unikalių savybių. Kalbant apie voratinklį, jis iš esmės sukurtas sugauti oru skrendančią raketą – šiuo atveju musę, ar kitą skrendantį vabzdį. Įvykus susidūrimui, voro audinys natūraliai pailgėja ir sugeria grobio energiją. Voratinklio stiprumo ir svorio santykis yra tiesiog neįtikėtinas“ - teigia Kim Thomson.

Tikėtina, ateityje iš šios medžiagos pagamintos neperšaunamos liemenės, drabužiai bei kitos apsaugos priemonės pakeis dabartines priemones, pagamintas kieto kevlaro pluošto pagrindu.

Komentarai (1)