Tačiau būtent tokia fraze Čikagos universiteto paleontologas Paulas Sereno apibūdino spinozaurą - Kreidos periodu gyvenusį mėsėdį - kuris pasirodė esąs visai nepašus į tokį, kokį ji labai ilgą laiką manė esant specialistai. Sacharoje mokslininko kolega iš Čikagos universiteto Nizaras Ibrahimas rado naujų fosilijų, kurios atskleidė tikrąją tiesą.
Pirmiausia, daugiau nei 15 metrų ilgio dinozauras buvo gerokai ilgesnis, nei manyta iki tol. Buvo tvirtinama, kad didžiausių žinomų Žemėje gyvenusių dinozaurų ilgio riba siekia apie 12 metrų – toks buvo Tiranozauras (Tyrannosaurus rex) ir kiti, teigiama ketvirtadienį leidinyje „Science“ pasirodžiusiame straipsnyje.
„Šiandien labai liūdna diena Sue“, - sako P. Sereno, turėdamas omenyje garsųjį Tiranozaurą, eksponuojamą Čikagos Fieldo gamtos istorijos muziejuje.
Spinozaurai gali būti naujieji dinozaurų ilgio rekordininkai, tvirtina mokslininkai. Be to, šis dinozauras buvo pirmasis plunksnuotas dinozauras, puikiai prisitaikęs ir prie gyvenimo vandenyje: ilgi nasrai padėdavę medžioti žuvis, jis turėjo tankesnius kaulus (o tai itin svarbu stabilumui vandenyje), vandenyje jis judėjo netgi greičiau nei sausumoje.
„Mes klydome!“, - teigia Merilendo universiteto stuburinių paleontologijos vyresnysis dėstytojas Thomas R. Holtzas. „Dabar supratome, kad Spinozauras nebuvo tik šiaip didžiausias mums žinomas spinozaurų šeimos atstovas. Išsiaiškinome, kad jis išvystė tiek, kad užėmė naują nišą. Jis puikiai prisitaikė prie gyvenimo vandenyje ir iš rypuojančio tarsi garnys gyvio tapo panašesniu į krokodilą“, - teigia akademikas.
„Ibrahimo, Sereno ir jų kolegų atradimas taip pat parodo, kaip svarbu nesustoti ir ieškoti naujų atradimų. Jeigu ne jų atradimas, mes ir toliau manytume, kad spinozauras buvo žeme vaikščiojęs gigantas, toks, kokie rodomi filme „Jūros periodo parkas III“, nors iš tikrųjų jis buvo kur kas keistesnis padaras“, - mano Th. T. Holtzas.
„Science“ išspausdintas mokslo darbas apie spinozaurus, kurie pirmą kartą aptikti daugiau nei prieš šimtą metų ir taip pavadinti dėl didelės keteros, vadinasi „Semiaquatic Adaptations in a Giant Predatory Dinosaur“. Straipsnio autoriai – minėtieji P. Sereno, N. Ibrahimas ir jų kolegos iš Europos ir Afrikos.
Svarbiausia mokslinio darbo mintis telpa į vieną sakinį: „Naujos spinozauro Spinosaurus aegyptiacus fosilijos aiškiai parodo, kad šie dinozaurai buvo unikaliai prisitaikę, jiems būdinga daug anatominių požymių, rodančių, kad jie gyveno ir sausumoje, ir vandenyje“.
„Tai nuostabu. Daugiausia dėl to, kad per pastaruosius 150-200 metų žmonės dinozaurus tai merkdavo į vandenį, tai juos iš ten traukdavo. Šie rezultatai iš esmės keičia mūsų supratimą, kokioje aplinkoje gyventi buvo prisitaikę dinozaurai“, - apie senesnį įsitikinimą, kad šie dinozaurai gyveno sausumoje, teigia Čikagos Fieldo muziejaus dinozaurų kuratorius Peteris Makovicky.
Apie minėtame muziejuje esantį tiranozaurą Sue kuratorius pajuokavo: „Teks jam skubiai duoti prozako“. P. Makovicky atkreipia dėmesį, kad šiame darbe kalbama apie dinozauro ilgį, tačiau ne apie svorį: „Kol nesužinosime daugiau, pasistengsime, kad Sue jaustųsi laiminga“.
Į diskusiją elektroniniu laišku sureagavo ir N. Ibrahimas: „Nustatyti tikslų svorį labai sudėtinga. Spinozauras yra ilgesnis, tačiau lieknesnis, todėl greičiausiai svėrė panašiai kaip T. rex“.
Naujų spinozauro kaulų radinys Maroke netoliese sienos su Alžyru amžius siekia apie 95 mln. metų. Panašu, kad jiems išaušo tikra žvaigždžių valanda.
Trečiadienį Vašingtone esančioje Nacionalinės geografijos asociacijoje, kuri labai prisidėjo prie tyrimų finansavimo, vyko spaudos konferencija, kurios rezultatai kol kas neviešinami. P. Sereno ir N. Ibrahimas ne tik užsiima akademine veikla, bet ir turi Nacionalinės geografijos asociacijos tyrinėtojo ir perspektyvaus tyrinėtojo vardus.
Visas rastas dinozauro liekanas mokslininkai skaitmeniniu būdu sudėliojo į vientisą spinozauro skeletą. Darbai truko nuo 2008 metų.
Mokslininkai ne tik plušo prie kompiuterių, bet ir Maroko kavinėse susitikinėjo su paslaptingais asmenimis, prekiaujančiais fosilijomis, supakuotomis į kartono dėžutes. Be to, jie atkūrė kaulus, sunaikintus Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje – antrąjį gyvenimą jiems suteikti padėjo Vokietijos mokslininko Ernsto Freiherrio Stromerio von Reichenbacho užrašai. Mokslininkas aptiko šį gyvį, apie jį parašė daug mokslinių straipsnių ir labai puikiai savo radinį nupiešė grafiškai.
Pagamintos daugumos neseniai rastų kaulų, kurie ir padėjo parengti išvadas, kopijos – originalai bus grąžinti į Maroką, sako P. Sereno.