Arktyje rastas laivas, kurio įgula buvo priversta tapti kanibalais (Video) (0)
XIX a. viduryje Kanados Arktiniame salyne pasirodydavo žmonių kaulai. Pirmą kartą jie rasti 1859 m. – dviejų seniai mirusių vyrų skeletai sėdėjo ant Karaliaus Viljamo salos kranto laukdami pagalbos, kuri taip niekada ir neatvyko...
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po dešimties metų dar vieno žmogaus kaulai rasti kitoje salos pusėje. 1879 m. rasti dar šeši skeletai. Radiniai vis būdavo aptinkami dar šimtmetį – 1932 m., 1987 m., 1992 m. Ant kai kurių kaulų buvo dantų žymės. Dalis kūnų atrodė supjaustyti, nuo jų nupjauta mėsa. Tyrėjai teigia, kad salyne rasti palaikai – tai įgula, kuri pradingo per vieną didžiausių nelaimių Arkties tyrinėjimo istorijoje – Franklino ekspediciją, vykusią 1846 m. Per ją žuvo 129 žmonės.
Dabar, po daugiau nei 150 metų, lediniuose vandenyse šalia Karaliaus Viljamo salos buvo atrastos vieno iš ekspedicijoje dalyvavusių laivų – „HMS Erebus“ – liekanos.
„Laivo griaučiai – neįtikėtinai gerai išsilaikę, – sakė vienas iš tyrėjų Johnas Geigeris. – Mes tarsi debesyse.“
Sero Johno Franklino vadovaujama ekspedicija iš Anglijos išplaukė ištirti jūros kelio iš Atlanto vandenyno į Ramųjį per Arktį. Du laivai – „HMS Erebus“ ir „HMS Terror“ – sugebėjo praplaukti pro Bafino pakrantę Grenlandijoje. Tačiau 1846 m. jie įstrigo lede prie Karaliaus Viljamo salos, už maždaug 2000 km nuo Toronto.
Lėtai mirdami jie ten išbuvo dvejus metus. 1848 m. iš 129 įgulos narių jau buvo likę 105. Jie nusprendė apleisti laivą. Krante akmenų krūvoje rastame raštelyje atskleista, kad tuo metu ekspedicijos vadovas Franklinas jau buvo miręs.
Išlipusiems iš laivo vyrams, manoma, buvo dar sunkiau išgyventi. XIX a. dokumentuose rašoma, kad įgulos vyrai „krito ir mirė tiesiog eidami“. Juos galėjo pražudyti skorbutas – liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas. Jie taip pat galėjo apsinuodyti švinu, valgydami vien konservuotą maistą. Tačiau galėjo būti ir dar kraupesnė dalies įgulos mirties priežastis.
Kaip yra žinoma iš kitų istorijos pavyzdžių – Donnerio ekspedicijos, lėktuvo sudužimo Anduose, Leningrado apsiausties – žmonės, esant ekstremalioms sąlygoms, nesibodi paužkandžiauti vienas kitu. 1989 m. dokumentuose aprašomi rasti kūnai. Ant vieno jų kaulų tebebuvo mėsos, visas kūnas nebuvo kaip nors sužalotas, tačiau abi rankos buvo nupjautos ties riešais. „Likusiems kūnams buvo nupjaustyta mėsa – tarsi kas nors ją būtų nupjovęs tam, kad suvalgytų“, – rašoma dokumentuose.
1997 m. turėjai užsiėmė gandų apie kanibalizmą Franklino ekspedicijos metu patvirtinimu. „Įrodymai apie nupjautas galūnes ir nupjaustytą mėsą tą lyg ir teigia, tačiau jų nepakanka, – rašoma jų paskelbtose išvadose. – Kūnų vietos, kuriose nupjaustyta mėsa, taip pat yra tos, nuo kurių pjaustoma mėsa vartojimui.“ Jų išvada – pjovimo žymės maždaug ketvirtadalyje palaikų sustiprina XIX a. tvirtinimus apie kanibalizmą Franklino ekspedicijos metu.
Tačiau lieka dar vienas neatsakytas klausimas – kur pradingo pats Franklinas?
„Yra daug versijų – jis galėjo būti užkastas krante, galbūt palaidotas jūroje, o galbūt jo palaikai net likę kažkur laive, – sakė tyrėjas Ryanas Harrisas, kuriam jau pavyko apžiūrėti laivo valgyklą, tačiau dar neturėjo progos ištirti kitų laivo dalių. – Tikiuosi, kad archeologiniai tyrimai padės surasti atsakymą į šį klausimą jau artimiausiais metais.“
„HMS Erebus“ tyrimą finansuoja Kanados valstybinė agentūra. BBC pažymi, kad ji tikriausiai suinteresuota ne tik kanibalizmo ir kitų paslapčių atskleidimu, tačiau laivo radybomis gali pasinaudoti gindama savo teisę į šiuos vandenis, kuriuos JAV tvirtina esant tarptautiniais.
R.Harrisas sakė, kad jam visai neįdomios geopolitinės machinacijos. „Be jokios abejonės – tai pačios nepaprasčiausios laivo liekanos, kokias man yra tekę matyti“, – sakė jis „CBC News“.