Žmogaus poveikis Žemei tapo itin didelis – šyla planetos klimatas, vyksta didelio masto aplinkos tarša, todėl daugelis mokslininkų naujai įvardija epochą, kurioje gyvename, vadindami ją antropocenu – žmonių amžiumi.

„Mes keičiame Žemę. Dėl to nekyla jokių klausimų – esu matęs tai iš kosmoso“, – sakė aštuonis kartus atvirame kosmose dirbęs astronautas Johnas Grunsfeldas, šiuo metu dirbantis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) administratoriumi mokslo reikalams.

Jis pažymėjo, kad žvelgdamas iš orbitos mūsų planetoje nemato nei vienos vietos, kur žmogus nebūtų palikęs savo pėdsakų. Todėl J. Grunsfeldas naudoja antropoceno terminą – „nes esame pakankamai protingi, kad tai pripažintume“.

J. Grunsfeldas buvo tarp klausytojų simpoziume „Gyvenimas antropocene“, kuris praeitą savaitę buvo surengtas Smithsono institute Vašingtone.

Tuo pačiu Amerikos asociacija už mokslo pažangą surengė meno parodą „Antropoceno fosilijos“, o šiais metais buvo paskelbti daugiau negu 500 mokslo darbų, kuriuose dabartinė epocha įvardijama kaip antropocenas.

Be to, penktadienį Antropoceno darbo grupė per susitikimą viename Berlyno muziejuje suintensyvins savo pastangas, kad šis terminas taptų visuotinai priimtu. Šį judėjimą 2 000 metais įkūrė Nobelio premijos laureatas ir antropoceno termino autorius Paulis Crutzenas, nurodė Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas Willas Steffenas.

Geologai dažnai pažymi mokslo išskirtas naujas epochas vadinamąja auksine vinimi. Toks žymeklis, kuris iš tikrųjų yra bronzinis diskas, įkalamas į uolienų atodangą tarp sluoksnių, žyminčių vienos epochos pabaigą ir kitos pradžią, sakė Harvardo universiteto mokslininkas Andrew Knollas, palaikantis naująjį terminą, nes „žmonės tapo mūsų planetos geologine jėga. Epocha, kurioje gyvename, yra išties išsiskirianti“.

Tačiau vietoje „auksinės vinies“ uolienoje antropoceną turėtų žymėti „plastiko sluoksnis, dengiantis planetą, jeigu ne (šilumą sulaikančios) anglies sluoksnis“, sako W. Johnas Kressas, laikinai einantis Smithsono instituto sekretoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas.

Pasak jo, Smithsono institutas pripažįsta naująjį terminą, nes „mums jis tarsi apjungia mokslą ir kultūrą viename žodyje“.

Kita vertus, šis žodis yra gana gremėzdiškas, daugeliui nesuprantamas ar netgi sunkiai ištariamas, pripažino W. J. Kressas. Dėl to atidarydamas simpoziumą Smithsono institute jis pareiškė „Mes visi gyvename antropocene“, tačiau greitai pridūrė – „žmonių amžiuje“.

„Dar niekada per savo 4,6 mlrd. metų istoriją Žemė nebuvo taip smarkiai veikiama kurios nors vienos rūšies, kaip dabar yra veikiama žmonių“, – sakė W. J. Kressas.

A. Steffenas, kuris yra vienas iš antropoceno šalininkų judėjimo lyderių, savo elektroniniame laiške rašė, kad žmonijos epocha lemia ne vien klimato pokyčius, bet ir ozono sluoksnio nykimą, sutrikimus azoto ir fosforo apytakos cikluose, dėl kurių susidaro vadinamosios negyvosios zonos, pokyčius vandenyse, vandenynų rūgštėjimą ir miškų nykimą.

Pasak A. Steffeno, mokslininkai dar nėra susitarę vartoti antropoceno terminą, tačiau palaikymas jam didėja. Kad taptų oficialiu, terminą turi patvirtinti Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos Stratigrafijos komisija.

Šis procesas – sudėtingas ir lėtas, sako Harvardo universitete dirbantis A. Knollas, vadovavęs pastangoms pripažinti naujai išskirtą epochą – mažai žinoma ediakaro periodą, kuris apima laikotarpį prieš maždaug 600 mln. metų. Šios jo pastangos truko 15 metų.

Stratigrafijos komisijos vadovas Stanas Finney, dirbantis Kalifornijos valstijos universitete Long Biče, sakė duodamas interviu, kad dažnai yra vadinamas antropoceno termino „didžiausiu kritiku“. Jis sakė, kad žmonijos sukelti dramatiški pokyčiai mūsų planetoje neabejotini, tačiau norint išskirti naują geologinę epochą reikalingi išsamūs moksliniai tyrimai, daugiausiai pagrįsti uolienų tyrimais.

Mokslininkai taip pat nesutaria dėl antropoceno pradžios. Tarp siūlomų datų minimas žemdirbystės atsiradimas, pramonės revoliucija arba atominės bombos panaudojimas.

Amerikos geologijos draugija šio termino dar nepriėmė, tačiau greitai gali sutelkti dėmesį į šią koncepciją, sakė draugijos pirmininkas Hapas McSweenas, dirbantis Tenesio universitete.

„Iš tiesų manau, jog tai puiki idėja, – pabrėžė H. McSweenas. – Žmonės smarkiai veikia aplinką – galbūt tokiu pat mastu, kaip anksčiau veikdavo gamtiniai įvykiai. Ir kai šis poveikis tampa pakankamai išreikštas, mes nubrėžiame naują ribą nustatome periodą… Tai geras būdas pažymėti sumaištį aplinkoje, kurią sukelia žmonės.“

Komentarai (2)