Marse aptiktas „nesubyrėjęs“ pradingėlis – „Beagle 2“ zondas (0)
Marso paviršiuje surastas pradingęs Marso zondas „Beagle 2“ – iš nuotraukų panašu, kad jis nesubyrėjęs, rašo BBC.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis zondas, kurio projektui vadovavo britai, Raudonojoje planetoje bandė nusileisti 2003 metais, per Šv. Kalėdas. Nusileidimui suminkštinti buvo naudojami parašiutai ir pripučiami kamuoliai, tačiau po nusileidimo zondas su Žeme nesusisiekė.
Daugelis mokslininkų iki šiol manė, kad nusileidimo metu jis sudužo į šipulius.
Tačiau naujausi vaizdai, užfiksuoti NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atskleidė, jog zondas iš tikrųjų nusileido ganėtinai sėkmingai. Pagal šiuos duomenis buvo sprendžiama, kas iš tikrųjų galėjo nutikti šiai Europos valstybių organizuotai Marso misijai.
„Beagle 2“ konstrukcijoje yra keletas išskleidžiamų „žiedlapių“, kuriuose sumontuotos zondo Saulės baterijos. Sprendžiant pagal nuotraukose įžiūrimą vaizdą, tie „žiedlapiai“ neišsiskleidė iki galo.
„Kai nėra pilno išskleidimo, nėra ir jokios galimybės susisiekti su zondu, nes radijo dažnio antena yra po saulės baterijomis“, – aiškino „Beagle“ misijos vadovas, prof. Markas Simsas iš Lesterio universiteto.
„Nesėkmės priežastis nustatinėjama grynai spekuliatyviai, bet panašu, kad taip buvo tik paprasčiausia nesėkmė – galbūt ganėtinai kietas nusileidimas iškraipė zondo struktūrą, o atsarginės erdvės baterijų išsiskleidimui buvo nedaug. Arba gali būti, kad neišsiskleidė arba buvo pradurtas kuris nors iš balionų, kuris dėl to nuo zondo neatsiskyrė, o neatsiskyrus balionui nevykdoma baterijų išskleidimo komanda“, – sakė mokslininkas.
Mažiau nei prieš metus mirė „Beagle“ projekto vyr. mokslininkas Collinas Pillingeris. Šis Atvirojo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas buvo pagrindinis projekto iniciatorius, ir nors jo sugalvotai misijai taip niekada ir nepavyko patyrinėti Marso, mokslininkas bent jau įžiebė visuomenės susidomėjimą kosmoso tyrimais.
„Collinas visada mėgo analogijas su futbolu. Neabejoju, kad „Beagle 2“ nusileidimą Marse ir nesugebėjimą susisiekti su Žeme jis būtų palyginęs su kamuolio pataikymo į skersinį – tai ne įvartis, bet ir ne visai pro šalį paleistas šūvis“, - sakė mokslininko žmona Dr Judith Pillinger, taip pat dirbusi „Beagle“ projekte.
Tiesa, visai gali būti, kad su projektu susiję mokslininkai ir inžinieriai sužinoję šią žinią tik labiau susinervino, nes sužinojo, kiek nedaug jiems trūko iki sėkmės.
MRO duomenys rodo, kad „Beagle“ nusileido per 5 kilometrus nuo numatytos nusileidimo zonos centro.
Visa ši zona yra 500 km ilgio ir 100 km pločio elipsės formos plotas, užimantis netoli Marso pusiaujo esančią lygumą. Toks nuotolis nuo nusileidimo zonos centro gali būti prilygintinas neįtikėtinai tiksliam pataikymui.
„Beagle 2“ iki Marso nugabeno Europos kosmoso agentūros aparatas „Mars Express“ – šis zondas iki šiol sėkmingai sukasi apie Marsą ir renka apie jį duomenis.
„Beagle 2“ nuo „Mars Express“ atsiskyrė 2003 metų gruodžio 19 dieną. Zondas atsisveikinant netgi nufotografavo tolstančią „Beagle“ kapsulę. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai šį zondą kas nors matė. Iki pastarųjų dienų.
Prikurta gausybė įvairių teorijų apie tai, kodėl marsaeigis po numatyto nusileidimo laiko (gruodžio 25 d., 2:45 Grinvičo laiku) nebesusisiekė su valdymo centru Žemėje.
Patys mokslininkai įtarė, kad netikėtumą pateikė retesnė, nei tikėtasi Marso atmosfera. Tai reiškė, kad marsaeigio nusileidimas buvo kietesnis nei planuota Žemėje. Bet daugiau nei po 11 metų gauti vaizdai rodo, kad visi patekimo į atmosferą, lėtėjimo ir nusileidimo elementai savo darbą atliko.
Akivaizdu, kad kapsulė apsaugojo marsaeigį nuo karščio, susidariusio zondui krentant į Marso atmosferą, o parašiutai ir nusileidimo balionai išsiskleidė ir suminkštino nusileidimą.
MRO nuotraukose netgi galima matyti netoli marsaeigio išsimėčiusius kai kuriuos nusileidimo sistemos elementus.
Bendra šios misijos kaina buvo 50 mln. svarų – iki šių dienų tai yra viena pigiausių tarpplanetinių misijų žmonijos istorijoje. Tiesa, minimalios išlaidos buvo kritikuojamos – po nusileidimo nesėkmės buvo sudaryta komisija, pateikusi išvadą: zondas nesusisiekė dėl to, kad projektas buvo prastai valdomas, o zondo sistemos ir komponentai buvo nepakankamai išbandyti, nes „Beagle“ projektui buvo išskirta per mažai lėšų.
2019 metais Marse leisis dar vienas Europos kosmoso agentūros kuriamas marsaeigis „ExoMars“. Jis informaciją į Žemę siųs viso savo nusileidimo metu. Šiai misijai nusileidimo įrangą gamina Rusijos inžinieriai, o jutiklius gamina Europos specialistai.
Daugelis mokslininkų iki šiol manė, kad nusileidimo metu jis sudužo į šipulius.
Tačiau naujausi vaizdai, užfiksuoti NASA zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atskleidė, jog zondas iš tikrųjų nusileido ganėtinai sėkmingai. Pagal šiuos duomenis buvo sprendžiama, kas iš tikrųjų galėjo nutikti šiai Europos valstybių organizuotai Marso misijai.
„Beagle 2“ konstrukcijoje yra keletas išskleidžiamų „žiedlapių“, kuriuose sumontuotos zondo Saulės baterijos. Sprendžiant pagal nuotraukose įžiūrimą vaizdą, tie „žiedlapiai“ neišsiskleidė iki galo.
„Kai nėra pilno išskleidimo, nėra ir jokios galimybės susisiekti su zondu, nes radijo dažnio antena yra po saulės baterijomis“, – aiškino „Beagle“ misijos vadovas, prof. Markas Simsas iš Lesterio universiteto.
„Nesėkmės priežastis nustatinėjama grynai spekuliatyviai, bet panašu, kad taip buvo tik paprasčiausia nesėkmė – galbūt ganėtinai kietas nusileidimas iškraipė zondo struktūrą, o atsarginės erdvės baterijų išsiskleidimui buvo nedaug. Arba gali būti, kad neišsiskleidė arba buvo pradurtas kuris nors iš balionų, kuris dėl to nuo zondo neatsiskyrė, o neatsiskyrus balionui nevykdoma baterijų išskleidimo komanda“, – sakė mokslininkas.
Mažiau nei prieš metus mirė „Beagle“ projekto vyr. mokslininkas Collinas Pillingeris. Šis Atvirojo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkas buvo pagrindinis projekto iniciatorius, ir nors jo sugalvotai misijai taip niekada ir nepavyko patyrinėti Marso, mokslininkas bent jau įžiebė visuomenės susidomėjimą kosmoso tyrimais.
„Collinas visada mėgo analogijas su futbolu. Neabejoju, kad „Beagle 2“ nusileidimą Marse ir nesugebėjimą susisiekti su Žeme jis būtų palyginęs su kamuolio pataikymo į skersinį – tai ne įvartis, bet ir ne visai pro šalį paleistas šūvis“, - sakė mokslininko žmona Dr Judith Pillinger, taip pat dirbusi „Beagle“ projekte.
Tiesa, visai gali būti, kad su projektu susiję mokslininkai ir inžinieriai sužinoję šią žinią tik labiau susinervino, nes sužinojo, kiek nedaug jiems trūko iki sėkmės.
MRO duomenys rodo, kad „Beagle“ nusileido per 5 kilometrus nuo numatytos nusileidimo zonos centro.
Visa ši zona yra 500 km ilgio ir 100 km pločio elipsės formos plotas, užimantis netoli Marso pusiaujo esančią lygumą. Toks nuotolis nuo nusileidimo zonos centro gali būti prilygintinas neįtikėtinai tiksliam pataikymui.
„Beagle 2“ iki Marso nugabeno Europos kosmoso agentūros aparatas „Mars Express“ – šis zondas iki šiol sėkmingai sukasi apie Marsą ir renka apie jį duomenis.
„Beagle 2“ nuo „Mars Express“ atsiskyrė 2003 metų gruodžio 19 dieną. Zondas atsisveikinant netgi nufotografavo tolstančią „Beagle“ kapsulę. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai šį zondą kas nors matė. Iki pastarųjų dienų.
Prikurta gausybė įvairių teorijų apie tai, kodėl marsaeigis po numatyto nusileidimo laiko (gruodžio 25 d., 2:45 Grinvičo laiku) nebesusisiekė su valdymo centru Žemėje.
Patys mokslininkai įtarė, kad netikėtumą pateikė retesnė, nei tikėtasi Marso atmosfera. Tai reiškė, kad marsaeigio nusileidimas buvo kietesnis nei planuota Žemėje. Bet daugiau nei po 11 metų gauti vaizdai rodo, kad visi patekimo į atmosferą, lėtėjimo ir nusileidimo elementai savo darbą atliko.
Akivaizdu, kad kapsulė apsaugojo marsaeigį nuo karščio, susidariusio zondui krentant į Marso atmosferą, o parašiutai ir nusileidimo balionai išsiskleidė ir suminkštino nusileidimą.
MRO nuotraukose netgi galima matyti netoli marsaeigio išsimėčiusius kai kuriuos nusileidimo sistemos elementus.
Bendra šios misijos kaina buvo 50 mln. svarų – iki šių dienų tai yra viena pigiausių tarpplanetinių misijų žmonijos istorijoje. Tiesa, minimalios išlaidos buvo kritikuojamos – po nusileidimo nesėkmės buvo sudaryta komisija, pateikusi išvadą: zondas nesusisiekė dėl to, kad projektas buvo prastai valdomas, o zondo sistemos ir komponentai buvo nepakankamai išbandyti, nes „Beagle“ projektui buvo išskirta per mažai lėšų.
2019 metais Marse leisis dar vienas Europos kosmoso agentūros kuriamas marsaeigis „ExoMars“. Jis informaciją į Žemę siųs viso savo nusileidimo metu. Šiai misijai nusileidimo įrangą gamina Rusijos inžinieriai, o jutiklius gamina Europos specialistai.
(22)
(0)
(22)