Aptikta ko gero seniausia gyvybės rūšis mūsų planetoje: nei kiek nepakito per 2,3 mlrd. metų (7)
Augalai ir gyvūnai, siekdami kuo geriau prisitaikyti prie aplinkos ir reaguodami net į menkiausius pokyčius, evoliucionuoja. Kiekviena nauja karta dėl to tampa tobulesnė, geriau prisitaikiusi nei ankstesnė. Dabar mokslininkai skelbia aptikę, ko gero, seniausią gyvybės rūšį mūsų planetoje – vandenynų dugne gyvenantį organizmą, kuris per 2,3 mlrd. metų visiškai nepakito.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mikroskopinė bakterija buvo aptikta Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje, dumble. Ji atrodo lygiai taip pat, kaip tolimųjų protėvių fosilijos, aptiktos akmenyse Vakarų Australijoje.
Mokslininkai mano, kad siūlą primenantys mikroorganizmai išgyveno visiškai nepakitę, įsikūrę sieringose nuosėdose, kurios pirmąkart susidarė prieš maždaug 2,3 mlrd. metų.
Jų nuomone, bakterija evoliucionavo ankstyvojo Proterozojaus eono laikotarpiu – išsyk po to, kai stabilizavosi žemynai ir prieš išaugant deguonies lygiui atmosferoje.
Tyrimo autoriai teigia, kad jų atradimas patvirtina pagrindinę Charleso Darwino evoliucijos teorijos mintį: jei gerai prisitaikiusio organizmo fizinė aplinka nesikeičia, jis išliks biologiškai nepakitęs.
„Skamba neįtikėtinai, kad gyvybė per daugiau nei 2 mlrd. metų neevoliucionavo – tai beveik pusė visos Žemės istorijos. Šie mikroorganizmai yra labai gerai adaptavęsi prie savo paprastos, labai stabilios fizinės ir biologinės aplinkos“, – sakė tyrimui vadovavęs profesorius Williamas Schopfas, Kalifornijos universiteto Los Andžele paleobiologas.
Anksčiau Vakarų Australijoje buvo atrasta įvairaus laikotarpio fosilijų su šiomis bakterijomis. Mokslininkai jas palygino su bakterijomis iš Čilės, Peru, Ekvadoro, Panamos ir Kosta Rikos pakrančių ir nustatė, kad šie mikroorganizmai per savo egzistavimo laikotarpį išliko nepakitę.
Anot jų, Žemės atmosferoje pradėjus daugėti deguonies, šios sierą mėgstančios bakterijos sugebėjo išgyventi vandenynų dugne, kur deguonies yra gerokai mažiau.
Profesorius W.Schopfas mano, kad ne tik išvaizda, bet ir molekulinė šių organizmų sandara būtų labai panaši, kadangi jiems aplinka išliko beveik nepakitusi.
