Esame pripratę negailestingai apkrauti akis, sėdėdami priešais monitorius. Ir nedaugelis susimąsto, kad tai išties unikalus organas, apie kurį mokslas dar ne viską žino.
Siūlome visiems biurų darbuotojams dažniau pagalvoti apie regos būklę ir bent kartais daryti akių mankštą.

Rudos akys iš tiesų yra mėlynos, tik jas dengia rudas pigmentas. Netgi yra lazerinė procedūra, kuria visam laikui galima pakeisti rudą akių spalvą į mėlyną.

Kai žiūrime į mylimą asmenį, akių vyzdžiai išsiplečia 45%.

Žmogaus akies ragena tokia panaši į ryklio, kad ši netgi naudojama kaip pakaitalas operuojant akis.

Neina nusičiaudėti neužsimerkus.

Mūsų akys skiria apie 500 pilkumo atspalvių.

Kiekvienoje akyje yra 107 milijonai ląstelių ir jos visos jautrios šviesai.

Kas 12-as vyras – daltonikas.

Žmogaus akis mato tik tris spektro ruožus: raudoną, mėlyną ir žalią. Likusios spalvos yra šių trijų derinys.

Akies skersmuo – apie 2,5 cm, ir ji sveria apie 8 gramus.

Iš visų raumenų, akis kontroliuojantys yra aktyviausi.

Akys lieka tokio paties dydžio, kokio buvo gimus, o ausys ir nosis nenustoja augti.

Matosi tik 1/6 akies obuolio.

Per gyvenimą vidutiniškai matome apie 24 milijonus skirtingų atvaizdų.

Pirštų atspaudai turi 40 unikalių charakteristikų, o akies rainelė – 256. Būtent todėl saugumo sumetimais naudojamas rainelės skenavimas.

Žmonės sako „nespėsi nė mirktelėti“, mirksnį atliekantys raumenys yra patys sparčiausi kūne. Mirktelėjimas trunka apie 100 – 150 milisekundžių ir per sekundę galite sumirksėti 5 kartus.

Akys į smegenis nuolat perduoda daugybę informacijos. Šio kanalo pralaidą galima palyginti su stambaus miesto interneto tiekėjų kanalų pralaida.

Per sekundę mūsų akys fokusuojasi maždaug į 50 objektų.

Į smegenis siunčiami vaizdai iš tiesų yra apversti..

Akys apkrauna smegenis labiau, nei bet kurios kitos kūno dalys.

Kiekviena blakstiena gyvena maždaug 5 mėnesius.

Majai žvairumą laikė patraukliu ir stengėsi, kad jų vaikai žvairuotų.

Maždaug prieš 10 000 metų visų žmonių akys buvo rudos, kai vienam žmogui, gyvenusiam Juodosios jūros apylinkėse, pasireiškė genetinė mutacija, lėmusi mėlynų akių atsiradimą.

Jei su blykste darytoje fotografijoje, kai abi akys žiūri viena kryptimi į kamerą, tik viena akis raudona, gali būti, kad yra akies auglys. Laimei, jo išgydymo lygis – 95%.

Paprastu akių judėjimo testu šizofreniją galima nustatyti 98,3% tikslumu.

Tik žmonės ir šunys ieško nuorodų žvilgsniu vienas kito akyse, o šunys tai daro tik bendraudami su žmonėmis.

Maždaug 2% moterų turi retą genetinę mutaciją, dėl kurios joms susiformuoja papildomos kolbelės tinklainėje. Taip jos gali skirti 100 mln spalvų.

Johnny Deppas aklas kaire akimi ir trumparegis dešine.

Yra užfiksuotas Siamo dvynių iš Kanados, turinčių bendrą gumburą, atvejis. Todėl jie galėjo girdėti vienas kito mintis ir regėti vienas kito akimis.

Žmogaus akis tolygius, netrūkčiojančius judesius gali atlikti tik sekdama judančius objektus.

Ciklopų istorija atsirado Viduržemio jūros salų tautose, radusiose išmirusių nykštukinių dramblių liekanas. Dramblių kaukolė buvo maždaug dvigubai didesnė už žmogaus, o centrinė nosies tuštuma klaidingai palaikyta akiduobe.

Kosmonautai kosmose negali verkti dėl traukos nebuvimo. Ašaros susirenka į mažus rutuliukus ir ima graužti akis.

Piratai akies raištį naudojo tam, kad greitai pritaikytų regėjimą denio aplinkoje ir po juo. Taip viena akis priprasdavo prie ryškios šviesos, kita – prie blankios.

Egzistuoja pernelyg „sudėtingos“ žmogaus akims spalvos, jas vadina „neįmanomomis spalvomis“.

Matome būtent tokias spalvas, nes jos vienintelės iš spalvų spektro praeina per vandenį – aplinką, kur atsirado mūsų akys. Žemėje nebuvo jokių evoliucinių priežasčių regėti platesnį spektrą.

Akys vystytis pradėjo maždaug prieš 550 mln. metų. Pati paprasčiausia akis buvo fotoreceptorių baltymų dalelės vienaląsčiuose organizmuose.

Kartais žmonės, kenčiantys nuo afakijos – lęšiuko nebuvimo, mato ultravioletinį šviesos spektrą.

Bičių akyse yra plaukeliai. Jie padeda nustatyti vėjo kryptį ir skrydžio greitį.

Apollo misijos astronautai pasakojo apie užsimerkus matomus blyksnius ir šviesos juostas. Vėliau paaiškėjo, kad tai sukėlė kosmoso radiacija, švitinusi jų tinklainę už Žemės magnetosferos ribų.

Mes „matome“ smegenimis, o ne akimis. Nekokybiškas ir neryškus vaizdas – akių liga, panašiai kaip imtuvo, priimančio vaizdą su iškraipymais. Paskui savo iškraipymus ir „mirusias zonas“ uždeda smegenys.

Apie 65-85% baltų mėlynakių kačių – kurčios.

Komentarai (8)