Pasiklausykite specialiai katėms mokslininkų sukurtos muzikos (3)
Muzika, kurioje skamba viskas, pradedant murkimu, baigiant kniaukimą primenančiomis serenadomis sparčiai populiarėja tarp kačių šeimininkų. Viskonsino universiteto mokslininkų tiriamasis projektas įrodė, kad muzika gali patikti ir katėms. Tiesa, joms patinka kačių muzika – mūsiška muzika joms nekelia jokių emocijų arba erzina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale "Applied Animal Behavioral Science" tyrimo rezultatus pristatę mokslininkai bandė kačių muzikos kūrinių efektyvumą su 47 naminėmis katėmis (daugiausiai mišrių veislių). Du psichologai (Charlesas Snowdonas ir Megan Sawage) ir kompozitorius (Davidas Teie) ėmėsi komponuoti katėms patinkančius garsus – murkimą ir jo tempą, čepsėjimą, morčiaus raudas ir pan.
"Ieškojome kačių natūralių vokalizacijų ir derinome jas prie kačių pasaulyje įprastų garso dažnių, ritmų, tempų. Kačių balsas yra mažiausiai oktava aukštesnis nei žmogaus, - aiškino Ch. Snowdonas. – Be to, naudojome tempus, kurie būtų įdomūs katėms, pvz., murkimo tempą arba žindymo tempą. Kadangi kačių vokalizacijose pastebimas garso dažnio paslankumas, kačių muzikoje dažnai išgirsite glissando."
Jos visiškai ignoruodavo raminamą klasikinę muziką- pvz., Gabrielio Faure "Elegiją" arba J. S. Bacho šedevrus. Bet kai garsiakalbiuose pasigirdo katėms subalansuoti garsai, šios ne tik suklusdavo, bet ir pradėdavo glaustytis prie garsiakalbių, trintis į juos snukučiais. Kitaip tariant, katės mėgino "žymėtis" jiems patikusią muziką specifinėmis ant snukučių esančių liaukų išskyromis. Kačių kūno kalba tai prilygsta "bis!"
Beje, katiniškai muzikai daugiau dėmesio rodė jaunesnės ir vyresnės katės – vidutinio amžiaus murkiantys padarai kačių muzikai buvo nežymiai abejingesni.
Kačių muzikos fragmentų pasiklausyti galite čia. Tiesa, kačių muzika gali skambėti keistai ir nebūtinai maloniai.
2009 m. tų pačių tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad panašios tendencijos būdingos ir beždžionėms tamarinams: žmonių muzikai jie likdavo abejingi, o štai tamariniška muzika juos ramindavo. Tyrėjai tikisi, kad gyvūnų rūšims adaptuota muzika gerokai palengvins nelaisvėje laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas.
"Ieškojome kačių natūralių vokalizacijų ir derinome jas prie kačių pasaulyje įprastų garso dažnių, ritmų, tempų. Kačių balsas yra mažiausiai oktava aukštesnis nei žmogaus, - aiškino Ch. Snowdonas. – Be to, naudojome tempus, kurie būtų įdomūs katėms, pvz., murkimo tempą arba žindymo tempą. Kadangi kačių vokalizacijose pastebimas garso dažnio paslankumas, kačių muzikoje dažnai išgirsite glissando."
Jos visiškai ignoruodavo raminamą klasikinę muziką- pvz., Gabrielio Faure "Elegiją" arba J. S. Bacho šedevrus. Bet kai garsiakalbiuose pasigirdo katėms subalansuoti garsai, šios ne tik suklusdavo, bet ir pradėdavo glaustytis prie garsiakalbių, trintis į juos snukučiais. Kitaip tariant, katės mėgino "žymėtis" jiems patikusią muziką specifinėmis ant snukučių esančių liaukų išskyromis. Kačių kūno kalba tai prilygsta "bis!"
Beje, katiniškai muzikai daugiau dėmesio rodė jaunesnės ir vyresnės katės – vidutinio amžiaus murkiantys padarai kačių muzikai buvo nežymiai abejingesni.
Kačių muzikos fragmentų pasiklausyti galite čia. Tiesa, kačių muzika gali skambėti keistai ir nebūtinai maloniai.
2009 m. tų pačių tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad panašios tendencijos būdingos ir beždžionėms tamarinams: žmonių muzikai jie likdavo abejingi, o štai tamariniška muzika juos ramindavo. Tyrėjai tikisi, kad gyvūnų rūšims adaptuota muzika gerokai palengvins nelaisvėje laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas.
(29)
(10)
(19)