10 archeologinių atradimų, dėl kurių mokslininkai tebelaužo galvas (Foto) (8)
Kas gelėtų pagalvoti, kad, pavyzdžiui, Naująjį pasaulį atrado ne Kolumbas? O gal dėl povandeninių piramidžių prie Japonijos galvas tebelaužantys mokslininkai pagaliau nustatytys, kas ta paslaptingoji jas sukūrusi civilizacija?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad ir kaip būtų, kai kurie archeologų atradimai iš tiesų užgniaužia kvapą. O štai archeologinių atradimų dešimtukas, dėl kurių mokslininkams jau teko ir dar teks gerokai pasukti galvas.
1. Vikingų gyvenvietė Naujajame pasaulyje - Lans o Medous
Taigi, apie Kolumbą. Priimta manyti, kad būtent jis atrado vadinamąjį Naująjį pasaulį. Tačiau gyvenvietė Lans o Medous (angl. L'Anse aux Meadows, pranc. L'Anse-aux-Méduses – medūzų įlanka) Niufaundlende (angl. Newfoundland – sala Atlanto vandenyne, prie rytinių Kanados krantų) įrodo – pirmieji, pasiekę dabartinės Šiaurės Amerikos žemes, buvo vikingai. Tyrinėtojų duomenimis, vikingai šioje vietoje įsikūrė maždaug prieš 1 tūkstantį metų. Mokslininkai mano, kad Niufaundlende gyveno nuo 30 iki 160 žmonių, kurie praėjus kuriam laikui paliko salą.
2. Saksaiuman tvirtovė
Šis šventyklų kompleksas aptiktas Kusko miestelyje Peru – buvusioje inkų imperijos sostinėje. Iš milžiniškų akmenų suręsto statinio „plytos“ viena prie kitos taip prigludusios, kad sunku rasti net menkiausią tarpelį – net tokį, pro kurį pralįstų popieriaus lapelis. Manoma, kad Saksaiuman architektūrinis kompleksas atliko ir tvirtovės funkciją.
3. Mohanjo-daro miestas
Šis dabartinio Pakistano teritorijoje esantis mietas, manoma, pastatytas dar 2600 metais prieš mūsų erą, tad jam jau daugiau kaip 4,5 tūkstančio metų. Mohendžo Daras (mirusiųjų kalva) – vienas iš seniausių miestų žmonijos istorijoje ir vienas iš labiausiai išsivysčiusių miestų Pietų Azijoje. Jo gyventojai buvo įsirengę kelius, o jo nuotekų sistema gerokai primena šiuolaikinę kanalizacijos sistemą. Tačiau dėl nežinomų priežasčių maždaug po 700-900 metų nuo įkūrimo, gyventojai iš šio miesto pasitraukė. Archelogai jį aptiko 1922 metais.
4. Saulės vartai
Vakarų Bolivijoje stūksantys Saulės vartai – akmeninis monolitas. Manoma, kad šis statinys priklauso Tihuanako civilizacijai – imperijai, klestėjusiai maždaug prieš 1500 metų, ir užėmusiai nemenką teritoriją – nuo Peru iki vakarų Bolivijos, ir laikomas šios civilizacijos simboliu. Tai viena galingiausių to meto Andų valstybių, savo galia prilygusi inkų civilizacijai.
5. Akmens amžiaus tunelių tinklas
Šiuos įspūdingus tunelius mokslininkai aptiko vos prieš kelerius metus. Milžinišką tunelių tinklą pastatė mūsų protėviai Akmens amžiuje. Šie tuneliai apraizgė visą Europą nuo Škotijos iki Turkijos. Požeminė konstrukcija juokais buvo pavadinta greitkeliu.
6. Long Ju grota
Kinijos rytuose esančioje Zhejiang (Džedziangas) provincijoje besidriekiantys urvai – žmogaus rankų kūrinys. Mokslininkai nustatė jų amžių – 212-ieji metai prieš mūsų erą. Įstabiausia, kad norint iškirsti uolose tokią grotą, iš urvų reikėjo išgabenti apie milijoną kubinių metrų suskaldytų akmenų, tačiau apie tai nėra išlikę jokių liudijimų. Tad Long Ju urvų-grotų atsiradimo istoriją teks atskleisti ateities mokslininkams.
7. Gobekli Tepe šventykla
Ši konstrukcija iškilusi dabartinės Turkijos pietryčiuose. Pastarasis senovinis statinys privertė archeologus pakeisti nuomonę apie tai, iš kur atsirado žmonija. Radinys taip pat pakeitė mūsų suvokimą apie tai, kas vyko ankstyvojo Neolito laikotarpiu Artimuosiuose Rytuose ir visoje Eurazijoje. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad šiam šventyklų kompleksui daugiau kaip 12 tūkstančių metų.
8. Kosta Rikos akmeniniai rutuliai
Apie šiuos akmeninius rutulius nežinoma beveik nieko. Kadangi dauguma jų aptikta Dikiso upės deltoje, manoma, kad juos sukūrė Dikiso slėnio gyventojai laikotarpiu nuo 700 (kituose šaltiniuose 300) iki 1500 metų prieš mūsų erą. Legendos pasakoja, kad šie akmenys – dingusios Atlantidos relikvijos. Kai kurių rutulių sferos siekia apie 2 metrus, o svoris – apie 15 tonų.
9. Povandeninės Yonaguni-jima salos piramidės
Mokslininkai tebelaužo galvas, ar šie povandeniniai dariniai žmogaus rankų, ar gamtos darbas. Dauguma tyrinėtojų linkę manyti, kad šias piramides, kurios greičiausiai buvo šventovė, prie labiausiai į vakarus nutolusios Japonijos Yonaguni-jima (Jonangunio) salos prieš daug tūkstančių metų sukūrė nežinoma gana pažengusi civilizacija, kuri vėliau dėl nežinomų priežasčių dingo nuo žemės paviršiaus.
Vis dėlto mokslininkams neduoda ramybės faktas, kad ši konstrukcija – beveik 200 metrų pločio ir 30 metrų aukščio statinys – vandenyno dugne yra daugiau nei 20 metrų gylyje. Pati konstrukcija – tai grandinė uolų, kurių forma – stačiakampės laiptuotos terasos, piramidės ir platformos.
10. Neužbaigtas obeliskas
Šį paslaptingą radinį archeologai neseniai aptiko Aswāne (Asuane, Egiptas),senoje granito skaldyjloje. Manoma, kad neužbaigtam 42 metrų aukščio obeliskui rytiniame Nilo krante apie 1500 metų. Jei jis būtų užbaigtas, būtų tapęs aukščiausiu obelisku Egipto teritorijoje.
