Teks keisti medicinos vadovėlius: mokslininkai atrado naujas gyslas (3)

2015-06-04

Virdžinijos universiteto (JAV) Medicinos mokyklos mokslininkai atrado tai, kas privers pro langą medicinos vadovėlius: jie nustatė, kad smegenys turi tiesioginį ryšį su imunine sistema – ryšį užtikrina gyslos, apie kurių egzistavimą anksčiau nebuvo žinoma.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kalbant apie šį atradimą, nuostabą kelia iškart du dalykai: pirmas – kaip šių gyslų nepastebėjo mokslininkai, prieš kelis dešimtmečius taip kruopščiai tyrinėję organizmo limfinės sistemos sandarą. Antras ir kur kas svarbesnis – kaip šis atradimas gali pakeisti pačių įvairiausių neurologinių ligų, nuo autizmo iki Alzheimerio ligos ir išsėtinės sklerozės – gydymą. „Vietoj to, kad užduotume sau klausimą „Kaip tyrinėti smegenų imuninį atsaką?“ arba „Kodėl išsėtine skleroze sergantys pacientai patiria imuninės sistemos išpuolius?“, dabar galėsime šias problemas spręsti mechanistiškai. Kadangi smegenys, kaip ir bet kuris kitas audinys, per smegenų limfagysles yra sujungtas su periferine imunine sistema“, – aiškino Virdžinijos universiteto Neuromokslų fakulteto profesorius Jonathanas Kipnisas. „Tai visiškai keičia mūsų suvokimą apie nervinės ir imuninės sistemų sąveiką. Iki šiol visada manėme, kad tai yra kažkas ezoteriško, ko neįmanoma studijuoti. O dabar galime tiesiog užduoti mechanistinius klausimus“. „Esame įsitikinę, kad šios gyslos vaidina esminį vaidmenį bet kurioje neurologinėje ligoje, kurioje egzistuoja imuninis komponentas. Sunku įsivaizduoti, kad jos nebūtų svarbios neurologinėms ligoms su imuniniu komponentu“, – teigė profesorius. Virdžinijos universiteto Neuromokslų fakulteto vadovas, dr. Kevinas Lee savo reakciją į J. Kipniso laboratorijoje padarytą atradimą nusakė taip: „Kai tie vyrukai pirmąkart parodė man savo rezultatus, pasakiau tik vieną sakinį: „Teks pakeisti vadovėlius“. Centrinėje nervų sistemoje niekada nebuvo limfinės sistemos ir jau iš pirmo stebėjimo buvo aišku – o nuo to laiko buvo atlikta dar daug tyrimų, kurie patvirtino pirminį įtarimą – kad tai fundamentaliai pakeis tai, kaip žmonės vertina centrinės nervų sistemos ryšį su imunine sistema“. Savo atradimą iš pradžių skeptiškai vertino ir pats J. Kipnisas. „Iš pradžių negalėjau patikėti, kad organizme dar gali būti struktūrų, apie kurias nežinome. Maniau, kad visas kūnas yra visiškai išnarstytas. Maniau, kad tokie atradimai baigėsi kažkur praėjusio amžiaus viduryje. Pasirodo, klydau“.

Puikiai paslėptas ryšys

Labai svarbūs nuopelnai už atradimą atitenka J. Kipniso laboratorijos podoktorantūrinių studijų mokslininkui Antoine'ui Louveau. Šis mokslininkas sukūrė metodą, leidusį pelės smegenų dangalus – membranas, dengiančias smegenis – ištiesti ant vieno objektinio stiklelio ir jas tyrinėti kaip visumą. „Tiesą sakant, buvo labai paprasta. Buvo tik viena gudrybė: smegenų dangalus fiksavome iš kaukolės vidaus, kad audiniai užsifiksuotų natūralioje fiziologinėje būsenoje, o tuomet juos išpjovėme. Jei būtume tai darę priešinga tvarka, nieko nebūtų gavęsi“.

Ant savo objektinių stiklelių pamatęs į gyslų tinklą primenantį imuninių ląstelių pasiskirstymą, mokslininkas nusprendė patikrinti – ar tik ten nėra limfagyslių. Ir jam pavyko jas atrasi. Atrasti tai, apie ką nerašoma jokiame medicinos vadovėlyje. „Pakviečiau Jonathaną prie mikroskopo ir pareiškiau: „Manau, kažką atradome“, – sakė jaunasis mokslininkas.

Teisindamas visus savo pirmtakus, kurie iki šiol nesugebėjo pastebėti tokio svarbaus dalyko, J. Kipnisas aiškino, kad smegenų limfagyslės yra „labai gerai pasislėpusios“ ir pažymėjo, kad jos keliauja prie pat kraujagyslių. „Jos taip arti kraujagyslių, kad jų tiesiog nepastebite. Jei nežinote ko ieškoti, tai ir nerandate“.

„Norint įrodyti naujai atrastų limfagyslių funkcionalumą reikėjo atlikti jų vaizdinimą gyvame organizme. Ir tai nebūtų įmanome be bendradarbiavimo su Tajie Harris“, – sakė J. Kipnisas. Už „fenomenalius“ chirurginius įgūdžius mokslininkų grupės vadovas gyrė Igorį Smirnovą, kurio darbas taip pat buvo labai svarbus sėkmingam vaizdinimui.

„Paslaptingos“ smegenų ligos taps lengvai gydomomis?

Šis netikėtas atradimas kelia galybę klausimų, į kuriuos dabar puls atsakinėti dar didesnė galybė mokslininkų: reikia išsiaiškinti ir kaip tiksliai limfinė sistema sąveikauja su nervine, ir ką limfinė sistema reiškia nervų sistemos ligoms. Kaip pavyzdį galima pateikti Alzheimerio ligą. „Sergant Alzheimeriu, smegenyse susikaupia dideli baltymų gabalai. Dabar manome, kad jie kaupiasi dėl to, jog nėra efektyviai šalinami limfagyslėmis“, – sakė mokslininkas. Jis pažymėjo, kad bėgant metams limfagyslių vaizdas keičiasi, todėl verta būtų patyrinėti ir jų įtaką senėjimui. Be to, yra plačiausias neurologinių ligų spektras, nuo autizmo iki išsėtinės sklerozės, kurių mechanizmus reikia persvarstyti, pritaikyti juos tam, apie ką iki šiol nebuvo žinoma.

Išsamiau su J. Kipniso ir kolegų darbu galima susipažinti či a.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: delfi.lt

(108)

(0)

(108)

Komentarai (3)