Liga, galinti vos per kelias dienas nuvaryti į kapus: užtenka mažiausio įdrėskimo (1)
Kačiukus ir šuniukus žmonės myli. Tik pažiūrėkite, kas surenka daugiausiai peržiūrų Youtube svetainėje. Tiesa, yra situacijų, kai mažieji keturkojai kelia ne vien džiugias emocijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė sutiko papasakoti, kaip atpažinti pasiutlige sergantį gyvūną, ką daryti jo akivaizdoje ir kodėl ši liga vis dar neišnaikinta.
Pasiutligė – dar neišspręsta viso pasaulio problema
Pasiutligė viena seniausių žinomų virusinių infekcijų, pavojingų žmonių ir gyvūnų gyvybei. Pasiutligė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje, daugiau kaip 55 000 žmonių mirčių atvejų kasmet yra nustatoma bendrai visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pasaulyje daugiau nei 98% žmonių mirčių atvejų buvo nustatyti dėl pasiutlige infekuotų šunų įkandimų. Šikšnosparniai, sergantys pasiutlige, taip pat gali užkrėsti ir žmones.
Nuo pasiutligės žmogų ar gyvūną gali apsaugoti tik vakcina. Nuo 2006 m sėkmingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos dėka, ši žmonėms ir gyvūnams itin pavojinga liga suvaldyta Lietuvoje ir tik šios prevencinės priemonės dėka nuo 2014 metų nebuvo nei vieno pasiutligės atvejo, o 2013 metais nustatytas mažiausias pasiutligės paplitimas Lietuvoje per paskutinius trejus metus – 0,33 proc. Tačiau pavojus slypi kaimyninėse šalyse, nes jose vis dar pasitaiko šios ligos atvejų.
Ligos sukėlėjas - neurotropinis virusas
I. Jacevičienė pasakojo, kad pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu yra infekcinė liga, kuria serga tiek žmonės, tiek gyvūnai. Ligą sukelia neurotropinis virusas, priklausantis Lyssavirus genties Rhabdoviridae šeimai. RNR viruso daugiausia randama sergančių žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų galvos smegenyse, daug - stuburo smegenyse, seilių liaukose, seilėse. Šia liga užsikrečiama kai pasiutęs gyvūnas įkanda žmogui ar kitam gyvūnui, ar apseilėja sužalotą odą.
Pagrindiniai požymiai
Pasiutligės inkubacinio periodo trukmė yra įvairi, tai priklauso nuo įkandimo vietos, inervacijos gausumo, nuo žaizdos dydžio ir gylio, nuo užkrato kiekio bei apkandžiotojo imuninės sistemos. Gyvūnui apkandžiojus žmogaus ar kito gyvūno galvą ar kaklą, inkubacinis periodas trunka mažiau nei 2-3 sav. Kai įkandimo vieta yra toliau nuo galvos srities ir negausi inervacija, inkubacinis periodas gali trukti iki 1-3 mėn, o labai retais atvejais iki 3 metų. Inkubaciniu laikotarpiu pasiutligės virusas keliauja periferiniais nervais į centrinę nervų sistemą (CNS).
Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praradę savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Naminiai gyvūnai tampa agresyvūs, bėga iš namų. Ligos pradžioje šunys būna apatiški, neėda, negeria. Vėliau ima blaškytis, loja užkimę, nenuryja vandens, ėda neėdamus daiktus, 2-3 dieną atsiranda paralyžius, seilėjasi, sunkiai keliasi ir gaišta. Susirgę galvijai nustoja ėdę, panašu lyg būtų paspringę, iš snukio teka seilės, mykia. Gaišta praėjus 10 dienų. Visų rūšių gyvūnams taip pat ir žmogui būdingas požymis - pakitęs elgesys.
Specialistė pasakojo, kad pasiutligė gali pasireikšti dviejomis formomis: klinikine ir slaptąja. Klinikinė pasiutligės forma pasireiškia tam tikromis stadijomis. Prodrominė stadija trunka iki 3 dienų, kol virusas patenka į CNS. Pirmieji simptomai yra nespecifiniai: karščiavimas (temperatūra gali siekti iki +40°C), galvos skausmas, ryklės uždegimas, silpnumas, nuovargis, irzlumas, anoreksija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nerimas, miego sutrikimai, apatija, depresija, susijaudinimas. Klinikinis vaizdas primena ūmią kvėpavimo takų, virškinimo trakto ar psichikos ligą. Spazmų ir traukulių priepuolį gali išprovokuoti stipri šviesa (fotofobija) bei triukšmas (akustofobija).
Neurologinė (susijaudinimo) stadija trunka sekančias 2-3 dienas, jų metu atsiranda CNS disfunkcijos požymiai. Pagrindinis šios ligos sindromas - progresuojantis encefalitas. Šiame periode iš pradžių vyrauja psichomotorinis sujaudinimas, hiperaktyvumas, neramumas, keistas elgesys, kliedesiai, haliucinacijos, hidrofobija. Hidrofobija (vandens baimė) būna 50% sergančių pasiutlige. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, pagelbėti neįmanoma – žmogus ar gyvūnas miršta.
Kokia Lietuvoje sergamumo pasiutlige tarp šunų ir kačių statistika?
2013 metais Lietuvoje buvo nustatytas 1 pasiutligės atvejis naminiam šuniui. Atlikus pastarųjų penkerių metų tyrimų duomenų anlizę pagal tyrimų atlikimo metus nustatyta, kad naminių šunų infekuotumas 2013 metais buvo 1,6 proc., kačių 2012 metais – 1,35 proc., šunų 2011 metais – 1,05 proc., kačių 2010 metais- 1,85 proc., tačiau šunų 2009 metais - 4,69 proc. Nors Lietuvoje teigiamų pasiutligės atvejų kasmet užregistruojama vis mažiau, tačiau teigti, kad Lietuvoje gyvūnai yra saugūs dėl pasiutligės susirgimo negalime.
Kaip apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos?
Norint apsisaugoti nuo pasiutligės žmonėms, visų pirma reikėtų vengti kontaktų su laukinias ar nežinomais valkataujančiais keisto elgesio gyvūnais. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jeigu kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu. Apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui, vienintelis efektyviausias apsisaugojimo būdas nuo pasiutligės – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau. Žmonėms, kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.
Kokie galimi povakcininiai reiškiniai?
Žmonėms ir gyvūnams šiuolaikinės vakcinos nuo pasiutligės yra efektyvio ir saugios, todėl žalingo skiepų poveikio nuo pasiutligės nebuvo užfiksuota. Paskiepijus galimos nesunkios vietinės reakcijos: paraudimas, patinimas. Nuo 1994 metų Lietuvoje naudojamos naujos kartos labai saugios, mažai nepageidaujamų reiškinių sukeliančois pasiutligės vakcinos.
Kokia Lietuvoje laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės statistika?
Nuo 2006 m. pradėta ir sistemigai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės naudojant jaukus su nusilpninta vakcina, ženkliai sumažino pasiutligės paplitimą Lietuvoje iki minimumo. Todė pagal naują, 2015 metams patvirtintą Europos Komisijos programą, jaukai su nusilpninta vakcina nebus mėtomi visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje (buferinėse zonose) su kaimyninėmis šalimis – Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija. Siekiant padidinti akcijos efektyvumą, vakcinos bus mėtomos dvigubai tankiau.
Atlikti laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos efektyvumo tyrimų rezultatai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės likvidavimo priemonės yra efektyvios. Tiriant kraujo mėginius per 2015 m. iki liepos mėn. nustatyta serokonversija siekė 70,17 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų: 60 proc. jaunų lapių, o 72,75 proc., suaugusių lapių ir 45 proc.jaunų usūrinių šunų, o 68 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Vakcinacijos nuo pasiutligės efektyvumo kontrolei, jaukuose su vakcina nuo pasiutligės naudojamas tetraciklinas, kuris, gyvūnui suėdus jauką, atsideda kauliniame audinyje. Ištyrus tetraciklino atsidėjimą danties ir apatinio žandikaulio kauliniame audinyje per 2015 metų sausio nirželio mėn. nustatyta 90,19 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų: 90,74 proc. jaunų lapių, o 93,87 proc. suaugusių lapių bei 80,43 proc. jaunų usūrinių šunų, 97,73 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Norint sužinoti, paskiepyto gyvūno (šuns, katės, šeško) imuninės sistemos reakciją, t. y. ar vakcina efektyvi, yra paprasta. Praėjus 30 d. po paskutinio skiepo pagal schemą (nurodytą vaisto apraše), gyvūnų kraujyje aptinkami specifiniai antikūnai. Pasiutligės vakcinų efektyvumo įvertinimo tyrimai yra atliekamai NMVRVI. Atliktų tyrimų statistiniai duomenys rodo, kad šiuolaikinės vakcinos (šunims ir katėms) nuo pasiutligės yra efektyvios, nes serokonversijos rodikliai per pastaruosius penkerius metus siekia 93-95 procentų, t.y. beveik visi paskiepytieji įgyja antikūnus.
Jei turite augintinį
Žmogaus pareiga - rūpintis gyvūnais ir saugoti jų sveikatą. Remiantis ES šalyse galiojančiais teisės aktais, kiekvienas gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų įrašyta: gyvūno augintinio identifikacijos numeris ir duomenys apie atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės ir kitų infekcinių ligų.
Skausmingi skiepai - tik mitas
Regina, nuo kurios istorijos ir pradėjome šį tekstą, teigė prisiklausiusi, kad skiepai nuo pasiutligės - vieni skaudžiausių. Tačiau laikai, kai skiepas buvo leidžiamas į pilvą, jau praėjo. Tai patvirtino ir Antakalnio poliklinikos, kurioje yra skiepų kabinetas, specialistai.
„Antakalnio poliklinikoje yra skiepų kabinetas. Tačiau prieš patenkdamas į jį pacientas - tiek suaugęs asmuo, tiek mažametis - turės pirmiausia apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūri pacientą, jei priežasčių neskiepyti nėra, užpildo kortelę paskirdamas skiepą. Užpildomas sutikimas, kurį pasirašo pacientas. Nuo pasiutligės skiepijama 5 kartus, todėl asmeniui, kuris nusprendė skiepytis, sudaromas kalendorius.
Rekomenduojama visas 5 dozes suleisti pagal sudarytą grafiką ir nenutraukti, kad būtų užtikrintas vakcinos veiksmingumas. Kitus kartus pagal kalendorių atvykus skiepytis jums vėl reikės kreiptis į šeimos gydytoją apžiūrai ir tik gavus leidimą bus skiepijama sekanti dozė. Skiepai nuo pasiutligės vyresniems nei metai vaikams ir suaugusiems leidžiami į žastą. Kad būtų labai skausmingi nepastebėta“, - nuramino poliklinikos komunikacijos specialistė Renata Maldūnienė.
(13)
(0)
(13)