Kur yra eutanazijos riba? Depresija serganti 24 metų mergina gavo teisę mirti

Deja, medicina ne visagalė ir kartais coup de grâce yra vienintelė priemonė išgelbėti nuo kančių. Pagaliau pats žmogus yra savo gyvybės šeimininkas ir tik jam spręsti, kada pasitraukti. To uždrausti jokia valstybė objektyviai negali.

a) žmogaus veiksnumą vėlgi nustato gydytojai, be kita ko, depresija tipiškai kognityvinių gebėjimų nepaveikia; b) eutanazija ir naudojasi, be kita ko, sunkiai sergantys psichikos ligomis pradinėse jų stadijose (kol nedaprogresavo iki neveiksnumo).

Skeptikas, tau ne atrodo kad tavo komentarai prieštarauja vienas kitam? Pirma sakai, kad eutanazijai neužteks ir viso žmogaus turto, o paskui sakai kad eutanazija naudojasi tokiomis pačiomis priemonėmis kaip ir užmigdant šunį. Tai ar šuns užmigdymas milijonus kainuoja ar vis dėlto ne? Straipsnyje labai aiškiai, juodo ant baldo, parašyta, kad kam skirti eutanazija sprendžia daktaras. O ne šiaip praeivis iš gatvės. O apsisprendimą patvirtina pats asmuo norintis eutanazijos. Taigi apibendrinant galima pasakyti: 1) Eutanazija pasirenka pats asmuo. 2) Eutanazija patvirtina kvalifikuotas gydytojas. 3) Eutanazija kainuoja tiek kiek kainuoja vienkartinis švirkštas ir kelios dozės vaistų. 4) Dievas neegzistuoja, tad prašom jo čia ne kyšti. 5) Žmogaus gyvybė priklauso tik jam pačiam ir ne kitam asmeniui spręsti kaip tas asmuo savo gyvybę naudos.

Tada ir pačiam derėtų pasirinkti konkrečiam atvejui tinkamus argumentus, o ne visiems atvejams tinkamą argumentą, kad ligonių sumažėtų, jei už paslaugas reiktų susimokėti.

Eutanazijai turbūt viena iš pagrindinių sąlygų yra tokia, kad to norintis yra sveiko proto ir suvokia savo elgesį. Depresijos atveju, mano nuomone, žmogus nemąsto blaiviai. Kaip ir nemąsto žmogus, kuris kenčia didelį fizinį skausmą - jam tik norisi, kad jis greičiau baigtųsi. Tai kaip žmogus, kuris nemąsto blaiviai, gali pats priimti tokį sprendimą? Ir apskritai, gal kas nors esate girdėję apie visiškai nepagydomas depresijas (kuomet būklė nė kiek nepagerėja)? Yra kur nors medicinoje aprašytų tokių atvejų? Ir apskritai, jei tai yra nepagydoma, tai galbūt verta tą žmogų panaudoti išsamiems tyrimams (ieškant priežasčių, kurios tą depresiją sukelia), kad kažkada ateityje būtų įmanoma išgydyti tokio tipo depresiją. Turint omeny, kad ne tiek seniai medicina suprato, kad nuotaiką veikia tam tikri cheminiai junginiai, tai galbūt po 10-20 metų bus atrasta dar daugiau ir išgydoma daug efektyviau...

Ne, nu tu tikras humanistas, jei jau neišgydoma tai padarom laboratorine žiurke tautos labui

Kažkaip tobulėti, judėti į priekį tai turime. O ką siūlai? Visus šiuo metu nepagydomus ligonius tiesiog užmigdyt? Tai kam ieškot kokio tai gydymo, jei vienareikšmį sprendimą jau turime?.. Man viena iš didžiausių problemų, tokio sprendimo būdo ir yra tai, kad tiesiog nutraukiamos sprendimo paieškos. Nėra žmogaus, nėra ir problemos.

Kas blogiausia, kad tu žaidi ne tik su savo, bet ir su mano gyvenimu. Aš nesakau, kad aš NORĖČIAU, kad man būtų padaryta eutanazija – aš sakau, kad jos REIKALAUSIU. Atiduosiu visas santaupas, išvažiuosiu į užsienį – vienaip ar kitaip. Ne šiandien, ne rytoj, ne poryt. Bet vėliau ar anksčiau visiems ateis agonijos metas ir vėliau ar anksčiau savo kailiu patirsi savo nuomonės kainą. Ir tik tada tu galėsi pasakyti, ar nori būti bandymų žiurke.

Niekam to nereikia, kadangi visuomenės konservatyvumas ir aklas religingumas draus bet kokius eksperimentus su žmonėmis, kai dabar netgi ypatingai sunku eksperimentuoti ir su gyvūnais, kai rūpinasi nebūtais skausmo pojūčiais etc. Buvo straipsnis ta tema anksčiau prieš 2-3 metus gal. Tai problemos visų pirma su visuomenės išsivystimu iki labai aukšto supratimo, kokią naudą iš tiesų galėtų duoti tokie eksperimentai. Tad vienintelis geriausias variantas - švari eutanazija -> krematoriumas ir jei reikia kažkam, tik kryžius 0,2 kv. m plotelyje, kur būtų galima padėti kokią gėlę.

Aš nekalbu apie kažkokius ekstremaliu eksperimentus, neturint jokių įrodymų, pagrįstumo ar pan. Viskas turi būti pagrįsta, o tirti žmogų galima ir jam nekenkiant.

Algos nenukirs už tai kad komentare nefigūruoja SGD?

Na pvz kuriami vaistai nuo depresijos ir kitų ligų. Kaip juos ištirti ar turi šalutinį poveikį ir kokį, ar ne? Vienareikšmiškai pakenkimo tikimybė yra, kad jos visiškai nebūtų - nežinau tokių eksperimentų, kai bandoma kažką atrasti.

Pradžioje yra testuojami vaistai su gyvūnais, kurių organai veikia panašiai, kaip žmogaus. Ir mano nuomone, tai turėtų būti daroma neatsižvelgiant į visokių PETA pavirkavimus, kaip gyvūnėliai yra skriaudžiami... Po to, yra bandoma su tam tikromis grupėmis žmonių. Be abejo, rizika kažkokia yra, bet manau, kad tai geriau, nei tiesiog užmigdyti žmones. Naudos tame - gerokai mažiau.