Įdomiausios savaitės mokslo naujienos (2015-07-27) (0)
Tamsioji materija elgiasi kaip pionai, astronautų odos pokyčiai ir ekspertų žinojimo iliuzija
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savaitė buvo įdomi fizikams, nes tarptautinė tyrėjų komanda sukūrė naują teoriją, skelbiančią, kad tamsioji materija elgiasi kaip gerai žinoma dalelė – iškėlė idėją, kad ji turi panašumų su atomų branduolius surišančiais pionais.
Kinijos tyrėjų komanda aptiko makroskopinį kvantinį fenomeną lede – labai žemoje temperatūroje ledo elgesį eitų paaiškinti tik kvantiniu tuneliavimu, tai retas makroskopiniu mastu vykstančių reiškinių pavyzdys.
Escape Dynamics komanda atliko bandymus su varikliu, parodžiusius, kad mikrobangų naudojimas erdvėlaivio stūmai kosmose gali veikti, kas gali reikšti pabaigą stūmai kurą naudojančioms daugiapakopėms raketoms.
Jaunieji mokslininkai atrado, kad sukinio srovei sukurti magnetai nebūtini – postdoktorantūroje studijuojantis mokslininkas Stephenas Wu padarė šį atradimą dirbdamas JAV Energijos departamento Argonne nacionalinėje laboratorijoje.
Kalbant apie elektros srovę, dažnai paprastai pasitelkiamas metaliniu laidu judančių elektronų įvaizdis. Naudojant sūkinio Seebecko efektą (spin Seebeck effect – SSE), įmanoma sukurti srovę vien iš sukinio (kvantinės elektrono savybės, susijusios su jo magnetiniu momentu) magnetiniuose izoliatoriuose. Tačiau šis darbas rodo, kad SSE neapsiriboja vien magnetiniais izoliatoriumi, o pasireiškia ir paramagnetikuose. Kadangi paramagnetikuose magnetiniai momentai vienas su kitu, kaip feromagnetikuose, nesąveikauja, todėl, pašalinus išorinį magnetinį lauką, ir neišlaiko įmagnetinimo, šis atradimas buvo netikėtas ir kelia abejones dabartinėmis SSE teorijomis. Nauji sukinio srovių generavimo būdai gali būti svarbūs mažos didelio greičio sukiniu pagrįstiems skaičiavimams (spintronikai), o taipogi tai yra didelė fundamentaliųjų tyrimų sritis. Paramagnetinis SSE keičia supratimą apie termiškai varomą spintroniką, nes galima sukurti naujus prietaisus ir architektūras, kur sukinio srovės sukuriamos be feromagnetinių medžiagų, kurios iki šiol buvo pagrindinė sukinio elektronikos prietaisų dalis.
Tyrėjų komanda, tirdama pranešimus apie astronautų odos pokyčius prieš misiją ir po jos, išsiaiškino, kad bent dviejų vyrų epidermis misijos metu suplonėjo 20 procentų – nors tebėra neaišku, kodėl tai nutiko.
Mokslininkų komanda pasiūlė trimates į grafeną panašias „hiperkorines“ struktūras – Oklahoma'os universiteto grupė mano, kad jos galėtų sudaryti naują 3D grafeno medžiagų šeimą.
St Andrews universiteto (Škotija) komanda mikrolazeriais apšvietė baltuosius kraujo kūnelius, taip priversdami juos švytėti – taip tikimasi sekti gyvuose organizmuose judančias ląsteles.
Kita komanda tyrė kaip muzika keičia paauglių smegenis ir išsiaiškino, kad lavinimasis netgi vyresnėse klasėse gali pagerinti paauglių atsaką į garsą ir pagerina klausymosi ir kalbos įgūdžius.
Kita tarptautinė mokslininkų komanda aiškinosi, kodėl mitochondrijos išlaiko savo genomą? Jie vis dar nėra užtikrinti, bet atliko testus, turinčius parodyti ar mitochondrijų genomas koduoja membranos baltymus, kurie yra hidrofobiški – jeigu būtų koduojami branduolyje, juos nufiltruotų signalo atpažinimo dalelė ir klaidingai nukreiptų į endoplazminį tinklą.
Ir galiausiai, jei esate savo srities ekspertas esate labiau linkęs tarti žinąs visiškai išgalvotą informaciją – bendra Cornellio ir Tulane'o universitetų komanda išsiaiškino, jog save laikantys ekspertais labiau linkę pasiduoti žinojimo iliuzijai. Verta tai turėti galvoje, prieš reiškiant nuomonę, kuri gali paskui jus persekioti.
Bob Yirka
phys.org