Niujorko komunalinio ūkio Kovos su graužikais skyriaus specialistai nusiskundimų, jog į būstą pro klozeto angą braunasi žiurkė, per metus gauna ne vieną ir ne du. Kaip gali vykti, rodytųs, neįmanoma žiurkių invazija vykti kanalizacijos vamzdynais?

Viskas prasideda nuo to, kad žiurkės labai nesunkiai gali iš gatvės patekti į kanalizacijos nuotėkų sistemos vamzdynus. Žiurkių nagai yra tokie aštrūs, kad žiurkės jais įsikabina praktiškai į bet kokį vertikalų paviršių. Taip kanalizacijos vamzdžiu žiurkė gali užlipti iki pat klozeto.

Štai čia National Geographic nusprendė ištirti žiurkių sugebėjimą įveikti paskutinius savo kelionės centimetrus siauromis ir vandens sklidinomis klozeto nuleidžiamosios angos ertmėmis. Oro juose, skirtingai nei kanalizacijos vamzdžiuose, visai nėra. Na, bent jau neturėtų būti. Tačiau klozeto ertmių išlinkiuose žiurkė sugeba surasti oro kišenių – jose esančio oro likučių visiškai pakanka pasiekti galutinį savo ekspedicijos tikslą – klozetą.

Ne kliūtis ir įsivaizduojamas klozeto ertmių siaurumas. Tame pačiame vaizdo siužete demonstruojama, kad žiurkė sugeba pralįsti pro bet kokį plyšį, jei pro jį telpa jos galva. Žiurkės griaučių fiziologija ypatinga: krūtinės ląstą lendant pro plyšį nesunkiai deformuojasi, t.y., susitraukia.

O vanduo? O jei kas nors klozete atsidūrusią žiurkę nuleistų vandeniu? Nors žiurkė – sausumos gyvūnas, pasirodo, ji yra ir nuostabi plaukikė. Žiurkės iriasi įnirtingai mataruodamos galinėmis kojomis, o priekinėmis tik vairuoja. Vandenyje (ne po vandeniu) jos sugeba išbūti net iki trijų parų. O po vandeniu be oro jos išbūna iki 3 min. Kaip tik dėl tokių ypatingų plaukimo sugebėjimų žiurkės sugebėdavo patekti į laivus ir kolonizuoti atrastas naujas pakrantes.

Vaizdo siužetas