Lietuvoje atsiranda žuvų, kurios apkandžioja žmones (4)
Lietuvoje paskelbus rimtą karą brakonieriams ežeruose pradėjo daugėti didelių žuvų. Tačiau jos sukelia ne tik džiaugsmą. Vieną moterį visai neseniai apkandžiojo didžiulė lydeka. Mokslininkų toks žuvies elgesys nelabai nustebino ir jie sako, kad įkąsti gali ir daugiau vandens gyvūnų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
O štai žvejas Jonas papasakojo dar vieną nutikimą, kai jam į pirštą įkando lydeka. „Su draugais žvejojom Tytuvėnų ežere. Man labai pasisekė, nes sugavau stambią lydeką. Labai apsidžiaugiau. Įkėlęs į valtį turėjau ištraukti blizgę. Kai įkišau pirštus į burną, ji ėmė ir įkando. Labai skaudėjo – pradėjo bėgti kraujas. Pleistro neturėjau, tai teko nutraukti žvejybą, bet blizgę vis tiek išėmiau. Tai gal ir teisingai, kad kai kuriose šalyse pirmiausia žuvis sugautas reikia užmušti. Jos tikrai gali įkasti“, - pasakojo vyras.
Anot specialistų, lydekos įkandimas žmogui nėra dažnas reiškinys. Jie mano, kad moteriai lydeka galėjo įkasti dėl kelių priežasčių. Lydeka galėjo prastai matyti dėl itin žydinčio vandens, taip pat spėjama, kad žuvis galėjo ginti savo teritoriją.
„Rugpjūčio mėnuo buvo nepaprastai šiltas, temperatūrų rekordai sumušami. Tai paskatino melsvabakterių, dumblių klestėjimą vandenyse, kurių gilumas siekia net 10-15 metrų. Vanduo pradėjo žydėti, dėl to lydekai jis tapo neįprastas. Žmogaus ranka galėjo subaltuoti ir tapti panašia į praplaukiančią stambią žuvį. O kaip žinom, didelė 10-15 kilogramų lydeka, gali praryti ir stambesnį 1-1,5 kg karšį. Todėl aš visiškai nesistebiu, kad plaštaka ar rankos dalis, subaltavusi iš apačios, lydekai tapo panaši į grobį. Jai tas objektas tiesiog pasirodė tinkamas maitintis. Dėl to ši pabandė paskanauti ir, matyt, nebuvo labai skanu”, – sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis.
Specialistas puikiai supranta, kad lydekos įkandimas nėra malonus dalykas, tačiau jis teigė įžvelgiantis ir teigiamą pusę: tai reiškia, jog ežere yra puikus žuvingumas ir Lietuvoje daugėja didelių žuvų: „Čia tikrai nėra kažkoks fenomenas. Man yra tekę matyti, kaip lydekos prarija ančiukus: suraibuliavus vandeniui ančiukas dingsta. Kitose šalyse lydekos taip pat kartais užpuola žmones. Yra atvejų Europoje, kuomet didžiuliai šamai įkasdavo į kojas, rankas, ypač neskaidriose Europos upėse, tokiose kaip Dunojus, kur šamai būdavo net iki 300 kilogramų. O šis nemalonus įvykis rodo, kad ežerai yra tausojami, dėl to pas mus padaugėjo lydekų, kas iš tiesų yra gerai.“
Vis dėlto specialistas sako, kad dėl tokių įvykių nereikėtų bijoti maudytis ežeruose: Toks atvejis itin retas, dėl to pabūgti maudytis ežere tikrai nereiktų. Manyti, kad įkas žuvis, yra tas pats, kas galvoti, kad sėdint po medžiu nulūš šaka ir užkris ant galvos. Yra pasitaikę atvejų, kai žmonės netyčia įkišdavo ranką į vandeninio pelėno urvą, tuomet gyvūnėlis krimsteldavo. Skauda ne ką mažiau nei lydekai įkandus. Vienas dažniausiai skausmą sukeliančių telkinių gyvių – vandens skorpionas. Žmonės dažnai netyčia paima jį į rankas arba užmina braidydami pakrantėje. Iš tikrųjų reikia visada elgtis atsargiai ir maudytis smėlėtuose krantuose, o ne kur nors nendrynuose. Mano manymu, didesnę grėsmę kelia net ne vandens gyvūnai, o patys žmonės, kurie primėto krantuose šukių, statybinių atliekų. Tai gali sužaloti daug labiau.“
Anot Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologo Kęstučio Skrupskelio, nemažą grėsmę žmogui gali sukelti ir šamas.
„Galbūt lydeka moteriai įkando gindama savo teritoriją, tačiau tai tik spėjimas. Toks pat atvejis buvo Vengrijoje, tik vaikui lydeka įkando į čiurną. Lietuvoje dėl žuvų įkandimo pavojaus praktiškai nėra. Pavyzdžiui, Rusijoje šamai, siekiantys 3-4 metrus ilgio, gali padaryt rimtą žalą žmogui. Jie galėtų pagriebę net nuskandinti. Patvirtinimų, kad žmogų prarijo šamas nėra, tačiau Rusijoje didžiųjų šamų pilvuose neretai buvo randama žmonių kaulų liekanų. Manoma, kad tai galėjo būti ir skenduoliai“, – teigė K. Skrupskelis.
Gamtininkas Deividas Makavičius savo ruožtu teigė, kad yra ir daugiau rūšių, kurios gali išgąsdinti žmones. Jo teigimu, net ir mažieji gružliai į pirštus kandžioja, tačiau juntamas tik kutenimas. Jie tiesiog ėda negyvos odos daleles.
Ir čia pat jis išvardijo daugiau rūšių, kurių reikėtų pasisaugoti: „Įsisiurbti gali ir dėlės. Jos prakerta oda ir siurbia kraują, o netinkamai jas ištraukus gan sunku sustabdyti kraujavimą. Vienoje Lenkijos upėje buvo aptikta piranija, bet tai turbūt buvo žmonių pokštas. Matyt, pavojingą žuvį kažkas į vandens telkinį paleido iš savo akvariumo, nemanau, kad pati piranija iki ten galėjo nuplaukti. Liepos metu į Lietuvos jūrą kartais užklysta dilgiosios medūzos, kurios gali nemaloniai nudilginti. Jas lengva sumaišyti su pajūryje pasitaikančiomis nekenksmingomis ausytomis medūzomis. Neatpažįstant šio gyvio tipo jo į rankas nepatartina imti. Daug nemalonumų sukelia ir vandens moliuskai – dreisenos. Brendant basomis tiesiog galima susipjaustyti padus. Prie vandens gyvenantis bebras gindamasis irgi gali įkasti. Iš pažiūros mielai atrodantis gyvūnėlis yra labai pavojingas, jo dantų dydis ir sukandimo jėga yra milžiniška. Jeigu žvėris prisileidžia žmogų prie savęs, tai ženklas, kad jam kažkas negerai arba kad jis gina savo jauniklius, dėl ko žmogus gali likti smarkiai sužalotas.“
Anot specialistų, lydekos įkandimas žmogui nėra dažnas reiškinys. Jie mano, kad moteriai lydeka galėjo įkasti dėl kelių priežasčių. Lydeka galėjo prastai matyti dėl itin žydinčio vandens, taip pat spėjama, kad žuvis galėjo ginti savo teritoriją.
„Rugpjūčio mėnuo buvo nepaprastai šiltas, temperatūrų rekordai sumušami. Tai paskatino melsvabakterių, dumblių klestėjimą vandenyse, kurių gilumas siekia net 10-15 metrų. Vanduo pradėjo žydėti, dėl to lydekai jis tapo neįprastas. Žmogaus ranka galėjo subaltuoti ir tapti panašia į praplaukiančią stambią žuvį. O kaip žinom, didelė 10-15 kilogramų lydeka, gali praryti ir stambesnį 1-1,5 kg karšį. Todėl aš visiškai nesistebiu, kad plaštaka ar rankos dalis, subaltavusi iš apačios, lydekai tapo panaši į grobį. Jai tas objektas tiesiog pasirodė tinkamas maitintis. Dėl to ši pabandė paskanauti ir, matyt, nebuvo labai skanu”, – sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis.
Specialistas puikiai supranta, kad lydekos įkandimas nėra malonus dalykas, tačiau jis teigė įžvelgiantis ir teigiamą pusę: tai reiškia, jog ežere yra puikus žuvingumas ir Lietuvoje daugėja didelių žuvų: „Čia tikrai nėra kažkoks fenomenas. Man yra tekę matyti, kaip lydekos prarija ančiukus: suraibuliavus vandeniui ančiukas dingsta. Kitose šalyse lydekos taip pat kartais užpuola žmones. Yra atvejų Europoje, kuomet didžiuliai šamai įkasdavo į kojas, rankas, ypač neskaidriose Europos upėse, tokiose kaip Dunojus, kur šamai būdavo net iki 300 kilogramų. O šis nemalonus įvykis rodo, kad ežerai yra tausojami, dėl to pas mus padaugėjo lydekų, kas iš tiesų yra gerai.“
Vis dėlto specialistas sako, kad dėl tokių įvykių nereikėtų bijoti maudytis ežeruose: Toks atvejis itin retas, dėl to pabūgti maudytis ežere tikrai nereiktų. Manyti, kad įkas žuvis, yra tas pats, kas galvoti, kad sėdint po medžiu nulūš šaka ir užkris ant galvos. Yra pasitaikę atvejų, kai žmonės netyčia įkišdavo ranką į vandeninio pelėno urvą, tuomet gyvūnėlis krimsteldavo. Skauda ne ką mažiau nei lydekai įkandus. Vienas dažniausiai skausmą sukeliančių telkinių gyvių – vandens skorpionas. Žmonės dažnai netyčia paima jį į rankas arba užmina braidydami pakrantėje. Iš tikrųjų reikia visada elgtis atsargiai ir maudytis smėlėtuose krantuose, o ne kur nors nendrynuose. Mano manymu, didesnę grėsmę kelia net ne vandens gyvūnai, o patys žmonės, kurie primėto krantuose šukių, statybinių atliekų. Tai gali sužaloti daug labiau.“
Anot Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus biologo Kęstučio Skrupskelio, nemažą grėsmę žmogui gali sukelti ir šamas.
„Galbūt lydeka moteriai įkando gindama savo teritoriją, tačiau tai tik spėjimas. Toks pat atvejis buvo Vengrijoje, tik vaikui lydeka įkando į čiurną. Lietuvoje dėl žuvų įkandimo pavojaus praktiškai nėra. Pavyzdžiui, Rusijoje šamai, siekiantys 3-4 metrus ilgio, gali padaryt rimtą žalą žmogui. Jie galėtų pagriebę net nuskandinti. Patvirtinimų, kad žmogų prarijo šamas nėra, tačiau Rusijoje didžiųjų šamų pilvuose neretai buvo randama žmonių kaulų liekanų. Manoma, kad tai galėjo būti ir skenduoliai“, – teigė K. Skrupskelis.
Gamtininkas Deividas Makavičius savo ruožtu teigė, kad yra ir daugiau rūšių, kurios gali išgąsdinti žmones. Jo teigimu, net ir mažieji gružliai į pirštus kandžioja, tačiau juntamas tik kutenimas. Jie tiesiog ėda negyvos odos daleles.
Ir čia pat jis išvardijo daugiau rūšių, kurių reikėtų pasisaugoti: „Įsisiurbti gali ir dėlės. Jos prakerta oda ir siurbia kraują, o netinkamai jas ištraukus gan sunku sustabdyti kraujavimą. Vienoje Lenkijos upėje buvo aptikta piranija, bet tai turbūt buvo žmonių pokštas. Matyt, pavojingą žuvį kažkas į vandens telkinį paleido iš savo akvariumo, nemanau, kad pati piranija iki ten galėjo nuplaukti. Liepos metu į Lietuvos jūrą kartais užklysta dilgiosios medūzos, kurios gali nemaloniai nudilginti. Jas lengva sumaišyti su pajūryje pasitaikančiomis nekenksmingomis ausytomis medūzomis. Neatpažįstant šio gyvio tipo jo į rankas nepatartina imti. Daug nemalonumų sukelia ir vandens moliuskai – dreisenos. Brendant basomis tiesiog galima susipjaustyti padus. Prie vandens gyvenantis bebras gindamasis irgi gali įkasti. Iš pažiūros mielai atrodantis gyvūnėlis yra labai pavojingas, jo dantų dydis ir sukandimo jėga yra milžiniška. Jeigu žvėris prisileidžia žmogų prie savęs, tai ženklas, kad jam kažkas negerai arba kad jis gina savo jauniklius, dėl ko žmogus gali likti smarkiai sužalotas.“
(9)
(4)
(5)