Europos Sąjungoje (ES) norima uždrausti klonuoti ūkiniais tikslais laikomus gyvūnus, prekiauti jų produktais ir juos importuoti.

Atkreipdami dėmesį, kad klonavimo technologijai būdingas didelis mirtingumas, o kartu kyla susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės ir etikos, europarlamentarai siekia dar griežtesnio draudimo, nei yra pasiūliusi Europos Komisija (EK).

Į sesiją Strasbūre susirinkusiame Europos Parlamente (EP) antradienį suplanuoti debatai ir balsavimas dėl Komisijos pasiūlyto teisės akto projekto, kurį apsvarstę komitetai – Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) bei Aplinkosaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo (ENVI) – pasiūlė dar griežtesnes formuluotes.

Kai kuriose trečiosiose šalyse leidžiama klonuoti gyvūnus ūkiniais tikslais, bet naujomis taisyklėmis būtų uždrausta šių gyvūnų, jų genetinės medžiagos, palikuonių ir iš jų gaminamų maisto produktų bei pašarų importas bei prekyba.

„Dėl neigiamo poveikio gyvūnų gerovei daugelis vartotojų nepritaria klonavimui ūkiniais tikslais, – sakė ENVI pranešėja šiuo klausimu vokietė Renate Sommer. – Dar daugiau – mums nereikia klonavimo, kad patenkintume mėsos poreikį ES. Klonavimo draudimas yra Europos vertybių ir principų reikalas. Dėl to draudimą reikėtų taikyti ne vien patiems klonams, bet ir jų reprodukciniams produktams (sėklai ir embrionams), jų palikuonims, bet kokiems iš jų atsirandantiems produktams, taip pat ir importui. Tai būtina, kitaip mes tiesiog skatinsime klonavimą trečiosiose šalyse.“

Pasak AGRI pranešėjos italės Giulios Moi, tokiu būdu apsaugoma ir Bendrijos gyventojų sveikata.

„Puikiai žinome, kad klonavimas leidžiamas tam tikrose trečiosiose šalyse, su kuriomis ES prekiauja, bet negalime leisti tiems produktams atsirasti ES rinkoje“, – pabrėžė ji.

Vartotojai – prieš klonavimą

EK prieš porą metų pasiūlė direktyvą, kad šalys narės laikinai uždraustų klonuoti galvijus, kiaules, avis, ožkas ir arklius ūkiniais tikslais, taip pat – importuoti tokius gyvulius. Pagal projektą, rinkoje laikinai būtų draudžiami ne tik klonuoti gyvuliai, bet ir jų embrionai.

Klonavimas mokslo tikslais, farmacijos ar medicinos reikmėms, siekiant išsaugoti retas ar ant išnykimo ribos atsidūrusias rūšis nebūtų draudžiamas.

Kartu pasiūlyta apsvarstyti, ar neuždrausti produktų, gaminamų iš klonuotų gyvulių (maisto ir pan.) importo.

Projektą kartu aptarę minėti komitetai ne tik jam pritarė, bet ir pasiūlė dar griežtesnę poziciją. Pavyzdžiui, jų nariai vietoj direktyvos (teisės akto, nustatančio tikslą, kurį ES narės privalo pasiekti savo pasirinktu keliu) norėtų reglamento (jis būtų iškart privalomas visoje ES).

ENVI ir AGRI narių manymu, turėtų būti uždrausta klonuoti bet kurias ūkiniais tikslais auginamas rūšis ir importuoti klonuotus gyvūnus ir bet kuriuos iš jų pagamintus produktus.

Jie priminė, kad Europos maisto saugos tarnyba dar 2008-aisiais pareiškė, esą daugelio klonuotų gyvūnų sveikatai ir gerovei buvo padarytas neigiamas poveikis – dažnai rimtas, su lemtingais padariniais. Tai turėjo reikšmės menkam šios technologijos veiksmingumui (6–15 proc. galvijams ir 6 proc. kiaulėms). Dėl klonų išsigimimo ir neįprastai didelių palikuonių patelėms sunku gimdyti, pasitaiko daugiau jauniklių mirčių.

EP nariai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų nuomonę – apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių dėl gyvūnų gerovės ir etinių aspektų nepritaria gyvūnų klonavimui ūkiniais tikslais ir tokių gyvūnų ar jų palikuonių produkcijos vartojimui.

Prieš septynerius metus atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, trys iš keturių žmonių sutiko, kad klonavimas gali būti atmestas dėl etninių priežasčių, vos mažiau – kad dėl klonavimo gyvūnai būtų traktuojami kaip žaliava, o ne jausmus turintys gyvi organizmai. Daugiau nei pusė apklaustųjų pažymėjo, kad klonavimas niekada nebus pateisinamas.

Augalų pasaulyje paplitęs

Biologijoje klonais vadinami skirtingi organizmai, turintys tokią pačią genetinę infomaciją, dažniausiai atsirandantys ne lytinės reprodukcijos būdu ar per vegetatyvinį dauginimąsi. Jie nėra genetiškai modifikuoti organizmai. Klonai paplitę augalų pasaulyje, rašoma EP tinklalapyje pateiktoje medžiagoje. Augalų klonavimas yra tradicinė ir dažna praktika žemės ūkyje – pavyzdžiui, atidalijant sodinukus.

Ne lytiniu būdu dauginasi ir dalis gyvūnų – vabzdžiai, kai kurie stuburiniai. Klonai gimsta ir pasidalijus apvaisintai nesubrendusiai moteriškajai lytinei ląstelei arba vos pradėjusiam vystytis embrionui (tuomet gimsta identiški dvyniai).

Dirbtinis žinduolių klonavimas vyksta perkeliant suaugusio gyvūno somatinės ląstelės (ne reprodukcinės ląstelės su visa genetine informacija) branduolį į neapvaisintą moteriškąją ląstelę, iš kurios pašalintas branduolys. Besivystantis embrionas įsodinamas surogatinei motinai.

Pirmą kartą toks eksperimentas sėkmingai buvo atliktas aviai 1996 metais. Ši technika taikoma kai kuriose trečiosiose šalyse (JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje).

2008-aisiais JAV Maisto ir vaistų administracija pirmą kartą prabilo apie leidimą gaminti maistą iš klonuotų gyvulių. ES laikomasi kur kas skeptiškesnės nuomonės klonavimo atžvilgiu, ypač kai kalba pasisuka maisto link.

Komentarai (4)