Krūva kaulų, rastų tamsiame Pietų Afrikos Respublikos urve, gali būti naujos žmonių rūšies palaikai, skelbia BBC. Anot mokslininkų, šis atradimas pakeis mūsų supratimą apie žmonių protėvius.

Tyrime, kuris publikuotas žurnale „Elife“, taip pat teigiama, kad šie individai gebėjo atlikti ritualus.

Rastą rūšį mokslininkai pavadino Homo naledi ir priskyrė tai pačiai grupei, kuriai priklauso žmonės. Iš viso aptikta 1,5 tūkst. fosilijų. Visi palaikai rasti Rising Star urve, 50 km nuo Johanesburgo.

„Man malonu pristatyti jums naują žmonių protėvių rūšį“, – žurnalistams sakė Johanesburge įsikūrusio Vitvatersrando universiteto profesorius Lee Bergeris. Tai yra didžiausias tokio pobūdžio atradimas Afrikoje.

Mokslininkai teigia negalėję nustatyti, kada naledi rūšies atstovai gyveno. Tyrimo vadovas, profesorius L.Bergeris mano, kad jie galėjo būti vieni pirmųjų Homo genties atstovų Žemėje ir, jo vertinimu, atsirado bent prieš tris milijonus metų.

Kaip ir kiti šios srities mokslininkai, L.Bergeris vengia termino „trūkstama grandis“ – anot jo, naledi rūšis veikiau yra „tiltas“ tarp dvikojų primatų ir žmonių.

„Mes išvykome ketindami atkasti vieną fosiliją. Atradome daugiau fosilijų. Vėliau aptikome daug kaukolių ir atskirų individų. Taigi besibaigiant tai atmintinai 21 dienos ekspedicijai mes buvome atradę didžiausią žmonių protėvių fosilijų rinkinį, koks kada nors buvo atrastas Afrikos žemyne. Tai buvo nepakartojama patirtis“, – sakė mokslininkas.

Rasti palaikai iš viso priklausė 15 individų – įvairaus amžiaus vyrams ir moterims. Mokslininkus nustebino, kaip gerai palaikai buvo išsilaikę – jie atrodė labai panašiai į dabartinių žmonių.

Homo naledi neprimena jokio kito Afrikoje anksčiau rasto hominido. Ši rūšis turėjo nedideles smegenis – maždaug tokio dydžio, kaip gorilos, primityvų dubenį ir pečius. Tačiau palaikai priskirti tai pačiai rūšiai kaip ir žmonių, turėjo pažangesnę kaukolės formą, gana nedidelius dantis, ilgas kojas ir šiuolaikiškas pėdas.

„Apie šią rūšį mes išsiaiškinsime viską, – sakė L.Bergeris. – Mes nustatysime, kada jie gimė, kaip jie vystėsi, tobulėjo, skirtumus tarp vyrų ir moterų kiekvienoje vystymosi stadijoje nuo kūdikystės iki vaikystės, paauglystės, kaip jie užaugo ir mirė. Pamačiau tai, ko nesitikėjau kada nors išvysti per visą savo karjerą. Tai buvo akimirka, kuriai 25 metai patirties paleoantropologijos srityje manęs neparuošė“, – pripažino L.Bergeris.

Aptiktų fosilijų gausa ir įvairovė tyrėjams leidžia manyti, kad jie pateko į laidojimo vietą. Panašu, kad Homo naledi atstovai įnešdavo mirusiųjų kūnus giliai į urvą ir juos ten palikdavo – gali būti, kad toks paprotys vyravo ilgą laiką.

Jei tai pasitvirtintų, reikštų, kad naledi rūšiai yra būdingi ritualiniai veiksmai ir, galbūt, simbolinis mąstymas – tai, kas iki šiol buvo siejama tik su gerokai vėliau (prieš maždaug 200 tūkst. metų) gyvenusiais individais.

Gamtos istorijos muziejaus profesorius Chrisas Stringeris radinį įvardija kaip „itin svarbų“. „Aptinkame vis daugiau sutvėrimų rūšių, kurios leidžia daryti išvadą, kad gamta eksperimentavo, kaip sukurti žmones, todėl atsirado net kelios skirtingos žmones primenančios rūšys, paraleliai susiformavusios skirtingoje Afrikos teritorijose. Galiausiai išgyveno tik viena rūšis, iš kurios evoliucionavome ir mes“, – teigia Ch. Stringeris.

„Buvau sukrėstas, kokia puiki tų kaulų būklė. Kaukolė, dantys ir pėdos atrodo taip, tarsi jie būtų mažo vaiko, nors iš tikrųjų tai yra pagyvenusios moteriškos lyties šios rūšies atstovės palaikai. Ranka taip pat atrodo kaip žmogaus, nors pirštų kaulų padėtis ir šiek tiek primena beždžionės“, – įspūdžiais dalijasi Ch. Stringeris.

L.Bergerio nuomone, atradus rūšį, kuri turi tokią puokštę primatams ir moderniems žmonėms būdingų bruožų, mokslininkams gali tekti iš naujo apsvarstyti, ką išties reiškia būti žmogumi.

Komentarai (0)