Kaip praneša Telegraph.co.uk, mokslininkai neabejoja, kad šiuo metu Marse yra tekančio skysto vandens. Tai gerokai padidina tikimybę, kad kaimyninėje planetoje ir šiuo metu gali egzistuoti gyvybė.
„Šiandien Marse yra skysto vandens, – pareiškė NASA Marso tyrimų programos vyriausiasis mokslininkas Michaelis Meyeris. – Dėl to, mūsų manymu, ir šiandien planeta gali turėti gyvybei tinkamas sąlygas.“
Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutavo, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t.t. JAV mokslininkai jau buvo pareiškę, kad surinko įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo.
Pirmadienį šie teiginiai patvirtinti ir jais mokslininkai neabejoja.
Anksčiau manyta, kad planetos regionas, kuriame galimai teka vanduo, yra sausas ir jame nėra vandens jokiais pavidalais. Paaiškėjo, kad skystas vanduo teka kanjonais ir krateriais vasaros mėnesiais. Dėl to susidaro ilgos tamsios dėmės, kurių ilgis gali siekti kelis šimtus metrų. Temperatūrai nukritus vanduo nustoja tekėti ir išgaruoja.
Mokslininkai nėra tikri, kaip šis vanduo susidaro. Galimos versijos – jis sunkiasi iš požeminio ledo, druskingų sluoksnių arba kondensuojasi iš plonos Marso atmosferos.
Vandens tekėjimo žymės mokslininkams gali pateikti užuominų, kuriose vietose šiuo metu galima tikėtis aptikti gyvybę, o taip pat – kur galėtų nusileisti pirmieji astronautai Marse.
Skysto vandens egzistavimą Marse patvirtino zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ spektrinės analizės duomenys.
Šiandien žurnale „Nature Geosciences“ paskelbtame tyrime dėstoma, kad ties tamsiomis dėmėmis buvo nustatyta drėgnų druskų pėdsakų. Tos druskos – chloratų ir perchloratų mišiniai – aptikti visuose tirtuose regionuose: Hale'o, Palikiro ir Horowitzo krateriuose bei didžiuliame kanjone pavadinimu Coprates Chasma.
„Tai gali būti geriausios vietos ieškoti išsilaikiusios gyvybės netoli Marso paviršiaus. Nors svarbu aptikti anksčiau egzistavusios gyvybės įrodymų, būtų sudėtinga išsiaiškinti jos biologiją. Šiuo metu egzistuojanti gyvybė suteiktų kur kas daugiau informacijos“, – sakė planetų geologas Alfredas McEwenas iš Arizonos universiteto.
Vandens tekėjimo žymės atsiranda tik kai Marso paviršiaus temperatūra pakyla aukščiau nei -23 laipsniai pagal Celsijų. Esant tokiai stingdančiai temperatūrai vanduo gali tekėti dėl to, kad yra sūrus – druskos sumažina jo užšalimo temperatūrą.
Leicesterio universiteto planetologas, profesorius Johnas Bridgesas pastebėjo, kad, nors atradimas yra itin svarbus, žmonių misijų į Marsą skubinti nederėtų. Anot jo, kosmoso agentūros turės dėti visas pastangas, kad kitos planetos nebūtų „užkrėstos“ gyvybe iš Žemės. „Apie tai jie turės gerai pagalvoti“, – pabrėžė jis.
Anksčiau šįmet NASA skelbė radusi įrodymų, kad Marse anksčiau tyvuliavo visas vandenynas, dengęs kone pusę šiaurinio pusrutulio.