Žmonijai taip ir nepavyko rasti ateivių. Kodėl?  (10)

Žemėje išsivystė gyvybė, kuri tapo technologiškai pažangi ir šiuo metu ieško kitų protingų būtybių galaktikoje. Problema ta, kad iki šiol jokių rimtesnių ateivių egzistavimo įrodymų žmonijai taip ir nepavyko rasti – kodėl?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Analogišką klausimą formuluoja ir garsusis Fermio paradoksas: atsižvelgiant į Visatos amžių, mastą ir didelę tikimybę, kad aplink kitas žvaigždes skriejančiose planetose gali išsivystyti gyvybė, kodėl mes iki šiol neaptikome protingų ateivių?

Į šį klausimą bandyta atsakyti įvairiai. Galbūt ateiviai naudoja kitokias technologijas ir ryšių priemones? Gal mūsų šiuo metu turimos technologijos nėra pakankamai pažangios, kad aptiktų jų signalus? O gal jie specialiai vengia kontakto su mumis? Visos šios versijos tvirto pagrindo neturi.

Atsakymą į įžangoje užduotą klausimą siūlo astronomų komanda, pristačiusi savo tyrimo rezultatus. Jie išsiaiškino, kad Žemė (ir joje esanti gyvybė) atsirado, Visatos masteliais, labai anksti.

Kitaip sakant, kitų protingų civilizacijų nerandame, nes galaktikos nespėjo prigaminti gyvybei tinkamų planetų – mes buvome vieni pirmųjų, jei ne pirmieji.

Tyrimo autoriai nustatė, kad, kai mūsų planeta susiformavo jaunos Saulės apylinkėse prieš maždaug 4,6 mlrd. metų, tuo metu egzistavo tik 8 proc. galimai gyvybei tinkamų planetų, kurios kada nors susidarys per Visatos egzistenciją. Kitaip sakant, dar 92 proc. tokių planetų susiformuos ateityje, kol Visatoje neliks reikiamų medžiagų susidaryti žvaigždėms, kurios gali turėti planetų, tarp kurių bus mažų ir kietą paviršių turinčių pasaulių, atsidūrusių tinkamu atstumu nuo savosios žvaigždės, kad jų paviršiuje galėtų išsilaikyti skystas vanduo.

„Mūsų pagrindinis siekis buvo suprasti Žemės vietą Visatos kontekste. Lyginant su visomis planetomis, kurios kada nors atsiras Visatoje, Žemė yra gana ankstyva“, – sakė Peteris Behroozis iš „Space Telescope Science Institute“ (STScI) Baltimorėje (Merilandas, JAV).

Pasinaudoję „Hubble“ kosminiu teleskopu astronomai išsiaiškino, kad prieš maždaug 10 mlrd. metų jaunose galaktikose žvaigždės formavosi ypač sparčiai. Tačiau žvaigždžių gamyboje dalyvaujančio vandenilio ir helio kiekis buvo gerokai mažesnis, lyginant su tuo, kiek jo randama šiandien dujose, iš kurių formuojasi žvaigždės.

„Yra pakankamai medžiagos (likusios po Didžiojo sprogimo) pagaminti dar daugiau planetų ateityje, Paukščių Take ir už jo ribų“, – sakė Molly Peeples iš STScI.

Sujungę kosmosą stebinčio „Hubble“ ir egzoplanetų ieškančio „Kepler“ teleskopų duomenis tyrėjai apskaičiavo gyvybei tinkamų planetų susidarymo potencialą mūsų galaktikoje ir, pasinaudodami šiuo modeliu, įvertino galimą tokių pasaulių kiekį už Paukščių Tako ribų.

Astronomų vertinimu, vien mūsų galaktikoje galėtų būti apie 1 mlrd. Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink savo žvaigždę gyvybės zonoje. Mūsų regimame kosmose yra per 100 mlrd. galaktikų, tad gyvybei tinkamų Žemės dydžio planetų kosmose neturėtų trūkti.

Remiantis tyrimu, planetos Visatoje dar tik pradėjo formuotis, o ateityje jos turės daugybę laiko – manoma, kad paskutinė žvaigždė užges daugiau nei po 100 trilijonų metų.

Astronomų nuomone, kitos Žemės tipo planetos kursis didžiuliuose nykštukinių galaktikų klasteriuose, kur yra žvaigždžių (o taip pat planetų) formavimuisi reikalingų medžiagų.

Paukščių Take planetų formavimosi dienos praktiškai suskaičiuotos, kadangi didžioji dalis šių dujų buvo sunaudotos per intensyvų žvaigždžių susidarymo periodą mūsų galaktikoje.

Tyrėjai pabrėžia, kad ankstyva civilizacija būti naudinga dėl to, jog mes turime galimybę tyrinėti ankstyvas Visatos bei galaktikų formavimosi stadijas. Ateities civilizacijos, pavyzdžiui, po trilijono metų Visatą matys visai kitokią. Kadangi Visata nuolat plečiasi, jie netoliese regės tik pavienes galaktikas, o ankstyviausi Didžiojo sprogimo įrodymai bus dar labiau nutolę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(37)
(7)
(30)

Komentarai (10)