Skaičiuojama, kad kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų, t.y. nevaisingų porų šalyje gali būti apie 50 000. Tačiau kol vieni nesėkmingai stengiasi, kiti tėvais tampa to visiškai nenorėdami.

Internete sklando pačių įvairiausių istorijų, esą moterys pastoja plaukiodamos baseine, menstruacijų metu ar net nuo kulkos.

Daugelį šių pasakojimų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius vadina pramanais, tačiau pripažįsta ir pats kartą buvęs labai nustebintas.

„Lietuvoje pastojo mergina, kuriai buvo nepažeista mergystės plėvė. Ji nebuvo turėjusi lytinių santykių, tačiau su vaikinu užsiėmė petingu. Ejakuliacija įvyko ant vulvos. Vaisingų dienų metu gleivės iš kaklelio gali patekti į makšties prieangį. Taip buvo ir šiuo atveju.

Šios gleivės papuolusios netoli lytinio plyšio kontaktavo su sperma. Vaisingų dienų metu gleivėse susidaro tokie tarsi kanalai, kurie įtraukia spermijus ir jie toliau keliauja į vidinius lytinius organus ir įvykus lytinių ląstelių (kiaušialąstės ir spermijaus) susiliejimui, mergina pastojo. Susidėjo keli faktoriai – vaisingos dienos merginai, jaunas vaisingas vaikinas ir nelauktas nėštumas, vos ne nekaltas prasidėjimas. Tai turėtų būti gera pamoka paaugliams, kurie žaidžia įvairius žaidimus, neturėdami pilno lytinio akto ir manydami, kad yra saugūs“, - pasakojo jis.

Paauglių seksualinis elgesys priklauso nuo draugų, aplinkos, auklėjimo, tėvų požiūrio. Dauguma neturinčių vaginalinių lytinių santykių paauglių plačiai praktikuoja abipusę masturbaciją, oralinį seksą, analinį seksą. Paaugliai tai vertina kaip galimybę išvengti nėštumo, išsaugoti nekaltybę. Tačiau, panašu, tai suveikia ne visada.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad paauglių žinios apie nėštumo prevenciją arba lytiniu būdu plintančias ligas ir lytinį aktą yra netikslios. Daugiau nei pusė (53 proc.) jaunimo pasitiki lytinio akto nutraukimo metodu, manydami, kad jis apsaugo nuo nėštumo. Beveik pusė jaunuolių tiki, kad kontraceptinės tabletės kenkia moters vaisingumui, o trečdalis visiškai nesisaugo pirmosios sueities metu, manydami, jog jokios pastojimo galimybės nėra.

Trys neįtikėtinos istorijos

Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija, kai 16-metė esą pastojo nuo morkos. Dzūkijos miestelio gyventoja tada pareigūnams pareiškė, kad nuo jo pastojo panaudojusi morką ir rastą jau panaudotą prezervatyvą.

Taip paauglė pasielgė iš pavydo – savo mylimąjį gatvėje pamatė su kita mergina. Teisme ji aiškino, panaudojusi vyriškio išmestą prezervatyvą, kai „morką mirkė į prezervatyvą su sperma, o po to morką kišdavo į savo lytinį organą“.

Nei teisėjų, nei medikų ši versija neįtikino. Tačiau dar absurdiškesnė istorija sklando apie nėštumą, kurį esą sukėlė kulka. Savaitraštis „Weekly World News“ 1998 metais rašė apie fantastišką atsitikimą: mergina pagimdė... nuo revolverio kulkos!

1998 metų vasario 28 dieną per policijos dalinio susišaudymą su banditų grupuote panelė Korbaid buvo sužeista. Atsitiktinė kulka jai sužeidė pilvo apačią. Žaizdą išgydė, Lesli iš ligoninės išrašė, bet po 6 savaičių mergina vėl kreipėsi į gydytojus skųsdamasi, jog jai sutriko menstruacijos, rytais pykina.

Ginekologas, žinoma, pagalvojo, kad mergina nėščia. Tačiau ši tvirtino lytinių santykių dar iš viso neturėjusi. Patikrinęs ginekologas pamatė, kad mergina sako tiesą – ji buvo nekalta. Todėl sumanymo daryti nėštumo testą buvo atsisakyta.

Tačiau po kelių dienų ši pacientė vėl atsirado ginekologo kabinete skųsdamasi, kad simptomai ne tik nedingo, bet pradėjo ją dar labiau kankinti. Atlikus nėštumo testą, jis parodė… teigiamą rezultatą!

Gydytojai to niekaip negalėjo paaiškinti, kol atsivertė ligoninės, kurioje Lesli neseniai gydėsi, ligonių registracijos žurnalą. Paaiškėjo, kad vienu metu su Lesli atvyko gydytis ir to dalinio karo policininkas, sužeistas į sėklidę. Jis taip pat dalyvavo tame susišaudyme ir buvo netoli medicinos sesers Korbaid.

Gydytojai spėjo, kad kulka, sužeidusi kariškį, perėjo kiaurai ir, pagavusi dalį spermos, atsirado Lesli gimdoje! Iš čia medikai ją ir pašalino. Taip įvyko tiesiog kone stebuklingas apvaisinimas! Kitokio paaiškinimo specialistai negalėjo pateikti.

Spėjimai esą pasitvirtino gimus mažylei ir palyginus jos ir atsitiktinio tėvo genų tyrimų duomenis.

2009-aisiais lenkė motina padavė į teismą Egipto viešbutį dėl to, kad jos paauglė dukra, kuri maudėsi bendrame viešbučio baseine, tapo nėščia.

Ši keista pretenzija iškilo į viešumą po to, kai Magdalena Kwiatkowska pareikalavo kompensacijos, kai jos 13 m. dukra iš atostogų grįžo besilaukdama kūdikio. Tada turizmo agentūra Varšuvoje patvirtino, kad gavo skundą, kuriame teigiama, jog mergaitė pastojo nuo atsitiktinės spermos baseine.

„Moteris įsitikinusi, kad jos dukra atostogaudama Egipte nesusitikinėjo su jokiais berniukais, todėl yra pasiryžusi tęsti bylą“, – tąkart tikino kelionių agentūros šaltinis.

Daugelis istorijų „laužtos iš piršto“

Šias istorijas H. Stankevičius vadina grynų gryniausiais pramanais.

„Yra daug tiek aprašytų, tiek nupasakotų istorijų, kurios prasilenkia su realybe. Juk ir Marija, Izidė ir daugiau nei šimtas dieviškų ir sudievintų moterų, teigiama, pastojo be lytinių santykių. Daugelis internete sklandančių istorijų – nerealios. Pats dalyvavau viename teisme, kuriame aiškinta, kad nepilnametė pastojo nuo prieš dvi dienas išmesto panaudoto prezervatyvo. Teorija su kulka – tokių net pasakų kiti nesukuria“, - juokėsi jis.

Specialisto teigimu, net patys neįtikėtiniausi stebuklai gali būti paaiškinami mokslu.

„Stebuklų pasitaiko, tačiau jie vis vien būna realūs, pagrindžiami – ne morka ar kulka. Daugiau istorijų apie tai, kaip sudėtinga pastoti, o ne kaip kažkas pastojo pikantišku būdu. Esu skaitęs, kad Turkijoje, Lenkijoje merginos pastojo paplaukiojusios viešame baseine. Esą kažkas anksčiau mylėjosi vandenyje, liko spermių, kurie pateko į vėliau besimaudančios merginos gimdą. Visiška nesąmonė. Turi būti tam tikra judrių spermių koncentracija, kad būtų bent menki šansai pastoti“, - aiškino Kauno klinikų specialistas.

Jo teigimu, tam, kad moteris pastotų, turi sutapti daugelis faktorių, o tai nėra labai lengva.

„Anksčiau manyta, kad taip vyksta tik gyvūnų organizme. Spermijai moters lyties organuose būna gyvi vidutiniškai apie tris paras, o kiaušialąstė tik parą. Jei moteris turi reguliarius lytinius santykius, kiaušintakiuose pastoviai būna spermijų. Įvykus ovuliacijai kiaušialąstė apvaisinama vienu spermijumi, bet kad tai įvyktų, padėti turi keli milijonai „brolių“. Tuo metu termostate, atitinkamoje terpėje spermiai gali išlikti veiksnūs ilgiau – net kelias valandas. Tačiau jei kalbame apie lauko ar kambario temperatūrą, ryškią šviesą, savo gyvybingumą jie praranda labai greitai“, - pasakojo akušeris ginekologas.

Prie visų negandų, trukdančių susilaukti kūdikio, prisideda ir vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų – stresas.

„Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat ir nervinę, endokrininę sistemas. Jos svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Lėtinio streso metu išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - streso hormonai, – jų perteklius gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Tiesa, tai dar nėra visiškai įrodyta“, - sakė jis.

Kitas gajus mitas – esą pastoti neįmanoma per menstruacijas.

„Teoriškai menstruacijų metu pastoti neįmanoma. Gali būti, kad menstruacijos supainiojamos su ovuliaciniu kraujavimu. Kas yra menstruacijos – tai procesas, kai neįvykus pastojimui atsidalina gimdos gleivinė, tad embrionui nėra kur implantuotis. Visgi galima pastoti net labai saugantis. Pavyzdžiui, skaičiuojant vaisingas dienas. Net praėjus vaisingoms dienoms gali įvykti papildoma ovuliacija ir kiaušintakiais tada keliauja jau dvi kiaušialąstės“, - perspėjo H. Stankevičius.

Visada reikia atsiminti, kad veikia Merfio dėsniai, bus tai ko labiausiai nenorima ir pačiu blogiausiu variantu. Todėl patikimomis šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis reikia naudotis visada, kai nenorima pastoti, o per mėnesines nerekomenduojama santykiauti.

Be to, visada reikia pagalvoti apie lytiniu keliu plintančių ligų riziką.

Komentarai (2)