Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad seksualinis pavydas yra viena neproduktyviausių mūsų išvystytų emocijų. Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, būtų kur kas naudingiau, jeigu žmonės lytiniais santykiais užsiimtų dažniau – tada gimtų daugiau žmonių. Tad kodėl mums taip skaudu, kai brangus žmogus intymiai bendrauja su kitų žmogumi?

Atsakymas į šį klausimą yra labai sudėtingas, ir, tiesą sakant, vienareikšmiškai iki galo dar neatsakytas, nors jau prikurta daugybė teorijų apie tai, kokiu būdu seksualinis pavydas galėjo teikti evoliucinių pranašumų mūsų protėvių gyvenamojoje aplinkoje. Bet už tai tikrai žinome, kad nors pavydo jausmą vienodai stipriai jaučia ir vyrai, ir moterys, šį nemalonų jausmą sukeliantys veiksniai abiem lytims yra labai skirtingi, rašo vice.com.

Anot dešimčių metų senumo tyrimo, kurį atliko psichologas Davidas M. Bussas, vyrai iš prigimties sutverti pavyduliauti dėl partnerės lytinės neištikimybės, o moterys labiau linkę jausti pavydą jeigu partneris joms yra neištikimas emociškai.

Jeigu pažvelgtume atgal, į mūsų protėvių gyvenamąją aplinką, tai atrodytų visai prasminga. Pagal tokį elgesį netgi sukurtas tevystės investicijų modelis. Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, vyrams būtina užsitikrinti, kad jų seksualinės partnerės yra ištikimos. Tokiu būdu jie nešvaisto savo laiko ir išteklių augindami svetimus vaikus.

Moterims klausimų dėl to, ar vaikas jų, ar ne jų, nekyla, tačiau auginant vaiką jos gali būti priklausomos nuo išteklių, kuriuos į urvą parvelka jos vyriškos lyties partneris. Taigi, moteriai ir jos vaikui kiltų didesnė grėsmė dėl emocinės neištikimybės, kuri reikštų, kad partneris visus savo randamus išteklius yra linkęs suvilkti į kitos moters urvą ir kartu su ja susilaukti vaiko.

Žinoma, šiais laikais, kai dažni tokie santykių modeliai, kuriuose nėštumas ir vaikų auginimas kartais nėra net svarstomi, tokie logiški pavyduliavimo motyvai negalioja. Bet mūsų emocinis atsakas į neištikimybę lieka tas pats – netgi kalbant apie bendravimą internetu.

2010 metais leidinio „Journal of Applied Social Psychology“ straipsnyje buvo aprašyta, jog labai panašus elgesys galioja ir kalbant apie kibernetinius „santykius“: vyrai stipriau pavyduliauja, jeigu jų partnerės su kitais užsiima „kibernetiniu seksu“, o moterys – jeigu jų partneriai užmezga gilius emocinius ryšius su kitomis.

Nors pavydo lytinis skirtumas buvo įrodytas daugybe tyrimų, esama ir šios teorijos kritikų: didelėje šių tyrimų dalyje tiriamiesiems buvo užduodami klausimai apie hipotetinę fizinę ar emocinę neištikimybę. O žmonės garsėja savo nesugebėjimu prognozuoti emocijų, kurias patirs vienoje ar kitoje situacijoje, todėl galima suabejoti ir tyrimų rezultatais. Tačiau net ir tie tyrimai, kuriuose buvo analizuojamas tikras pavydas su realia priežastimi (pvz., 2011 metų Barry X. Kuhle tyrimas, kuriame buvo analizuojami realybės šou „Cheaters“ dalyvių veiksmai) pateikia rezultatus, kurie atitinka hipotetinių tyrimų autorių išvadas.

Bet vien lyčių skirtumai visko nepaaiškina. 2010 metais psichologai Kennethas Levy ir Kristen Kelly sutelkė savo dėmesį į regimas žmonių tarpusavio prisirišimo apraiškas bei nustatė, kad prisirišimo stilius yra ne „įgimtas“, o kinta mūsų formavimosi metais – iš pradžių jam įtakos turi tėvai ir globėjai, vėliau – draugystės ir intymūs santykiai.

K. Levy ir K. Kelly nustatė, kad žmonės, kuriems prisirišimas buvo mažai svarbus (t. y., kuriems autonomiškumas santykiuose yra svarbesnis už įsipareigojimą), buvo labiau linkę liūdėti dėl lytinės neištikimybės ir kad toks prisirišimo tipas yra labiau būdingas vyrams. Tuo tarpu ir vyrai, ir moterys, kurių prisirišimo stiliai yra labiau „saugūs“ ar „nerimastingi“ (pastarasis labiau būdingas moterims) labiau sielojasi dėl emocinės neištikimybės.

Žinoma, šis tyrimas, kaip ir visi panašūs pavydo tyrimai, susilaukė kritikos. Tarp kritikų – ir 2015 metais žurnale „Human Ethology Bulletin“ publikuoto straipsnio autoriai, parodę, kad 88 vyrų ir 170 moterų iš Čilės imtyje nuo lyties priklausomų pavydo skirtumų nepaaiškina prisirišimo stiliai. Jie tvirtino, kad vienintelis stipriausio pavydo prognozavimo veiksnys yra lytis.

Kaip ir daugelyje kitų emocijų, kurias analizuoja evoliucinė psichologija, pavyde esama daug veiksnių, kuriuos dalinai lemia mūsų genai, dalinai – auklėjimas, dalinai – aplinka. Bet už tai egzistuoja aiškus suvokimas, kad vyrai labiau siunta, kai jų gyvenimo moterys su kitais užsiima lytiniais santykiais, o moterų pavydą labiau sukelia emocinis jos vyro ryšys su kita moterimi. Ir artimiausiu metu tai vargu ar pasikeis.

Komentarai (10)