Kaip susijęs eismas dešine kelio puse su Napoleonu ir jo užkariavimais (1)
Diskusija, kuria kelio dalimi turėtų vykti eismas, senesnė nei automobiliai. Riterių laikais, raiteliai paprastai jodavo kairiąja puse, nes dešinėje laikydavo ginklą (kuriuo, esant reikalui, galėdavo „užvožti“ priešininkui prasilenkdami), be to dešiniarankiams patogiau užsėsti ant arklio iš kairės pusės.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
XVIII a. Prancūzijoje ir JAV išpopuliarėjo daugiakinkiai vežimai. Juose važnyčiotojas sėdėjo kairėje pusėje, kad dešine ranka botagu galėtų pasiekti visus arklius. Tam, kad vežikas galėtų matyti tai, kas vyksta kelyje, toks vežimas važiuodavo dešine kelio puse.
Važiavimas dešinėje plito su Napoleono užkariavimais, o šalys, kurios stipriausiai priešinosi Napoleonui, laikėsi važiavimo kairėje tradicijos. Vienintelė buvusi Anglijos kolonija, kurioje šiandien eismas vyksta dešine puse, yra Egiptas - taip yra todėl, kad Napoleonas ten buvo atsidūręs dar prieš anglus.
Šiuo metu beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse.