Žemės planetoje nėra nieko panašaus: surasta didžiausia vulkaninė atodanga Saulės sistemoje ()
Mokslininkai vis dar negali atsispirti pagundai tyrinėti Raudonąją planetą. Ir ne veltui, juk tikimasi ateityje žmones persikelti gyventi būtent į Marsą. Šį kartą mokslininkai siekė išsiaiškinti, kas galėjo suformuoti Marso paviršių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip rašo „Independent“, masyvaus ugnikalnio, tūkstančius kartų didesnio nei Žemėje, išsiveržimas prieš milijonus metų Raudonąją planetą pakeitė amžiams. Tai įvyko maždaug tuomet, kai Žemėje dar tik pradėjo megztis gyvybė.
Raudonoji planeta, kokią astronomai mato šiandien teleskopais, yra pakrypusi maždaug 25 laipsniais nuo pradinės savo padėties. Būtent tai padėjo atskleisti nuodugni mokslinė Marso slėnių analizė. Šiuos slėnius, manoma, būtent ir suformavo senoviniai ugnikalniai.
Mokslininkai apskaičiavo, jog „Tharsis“ slėnis, kurio skersmuo siekia 5 tūkstančius kilometrų, yra pati didžiausia vulkaninė atodanga Saulės sistemoje.
Mokslininkų teigimu, kuomet susiformavo šis slėnis, Marsas tiesiog tapo nestabilus. Būtent tai nulėmė planetos ašies pasvirimą 25 laipsniais, atstačiusį jos stabilumą. Be abejo, tai nebuvo greitas procesas. Visa tai, anot mokslininkų, galėjo trukti apie 10-20 milijonų metų.
„Tharsis“ srities ugnikalnio regionas yra gerokai didesnis, nei kada nors yra tekę matyti kažką panašaus Žemės planetoje. Mokslų daktarės Sylvain Bouley teigimu, šiame regione kažkada egzistavęs ugnikalnis turėjo būti maždaug 10 tūkstančių kartų didesnis nei Havajų ugnikalniai.