Japonai kosmose „pametė“ 273 mln. kainavusį juodųjų skylių tyrimų palydovą  (1)

Aibė kosmoso srities mokslininkų desperatiškai žvalgo kosmoso platybes po to, kai prarado ryšį su ketvirtį milijardo dolerių kainavusiu japonų palydovu, kuris buvo nusiųstas tyrinėti juodųjų skylių, praneša discovery.com.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Aukštosiomis technologijomis paremtas „Hitomi“ palydovas šiuo metu turėjo siųsti signalus iš orbitos, tačiau vietoj to jis tiesiog pasimetė, teigia Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA.

Įrenginys trumpam užmezgė kontaktą su ant žemės esančią įgula, tačiau nuo to laiko išnyko. JAV mokslininkai pranešė, kad palydovas galėjo sudužti į keletą dalių.

Ties „Hitomi“ paieškomis dirbo maždaug 40 technikų, kurie mėgino nustatyti erdvėlaivio buvimo vietą ir su juo užmegzti ryšį. Galiausiai pastangos davė savo vaisių - zondas ir vėl palaikė ryšį su stotimis Japonijoje ir Čilėje kovo 28-osios vakarą ir 29-osios rytą. Ryšio seansai buvo trumpi, todėl mokslininkams sunku pasakyti, kas iš tikrųjų nutiko „Hitomi“. Kol kas jie laikosi nuomonės, kad teleskopas sprogo ir suskilo į kelias dalis. Be to, jis ėmė suktis aplink savo ašį. Realiausia versija, kad sprogimas įvyko paties aparato viduje – susidūrimas su kosminiu kūnu mažiausiai tikėtinas.

Harvardo astrofizikos centro atstovo Jonathano Mcdowello manymu, padėtis nėra labai bloga. Faktas, kad ryšys kartais atkuriamas, sufleruoja, kad atskilo ne itin svarbios dalys. Todėl, jo nuomone, galima išgelbėti teleskopą ir sustabdyti jo sukimąsi aplink savo ašį. Tereikia paleisti manevrinius variklius.

Tačiau, JAXA teigimu, tam reikia gauti tikslius telemetrinius duomenis ir suprasti, kokiu greičiu sukasi „Hitomi“.

Kartu su NASA ir kitomis grupėmis kurtas palydovas buvo paleistas vasario 17 d. ir turėjo tirti juodųjų skylių ir galaktikų spiečių skleidžiamus rentgeno spindulius.

Iki šiol niekada nepavyko tiesiogiai pamatyti juodųjų skylių. Mokslininkai mano, kad jomis tampa didelės kolapsavusios žvaigždės, turinčios milžinišką gravitacinę trauką.

Palydovas turėjo skrieti 580 km aukštyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(15)
(0)
(15)

Komentarai (1)